Daugiau nei 20 metų dviračių treku važinėjanti profesionali Lietuvos sportininkė Simona Krupeckaitė tikina, kad dar ir šiandien prieš kiekvienas varžybas patiria tą patį didžiulį norą važiuoti, kaip lipdama ant dviračio pirmąjį kartą. Šiuo metu olimpinėms žaidynėms besiruošianti sportininkė sutiko pasidalyti mintimis apie skirtingus pasaulio trekus ir netrukus Panevėžyje vyksiantį 24 valandų nenutrūkstamą važiavimą treku, kuriame kviečiami dalyvauti visi entuziastai, gebantys išlaikyti pusiausvyrą ant dviračio.
„Profesionaliai treku važinėju nuo 12 metų, per tiek laiko spėjau varžytis įvairiausiose pasaulio treko trasose – nuo Vokietijos ir Lenkijos iki Kolumbijos, Kinijos ar Australijos. Nėra dviejų vienodų trekų, jie visi skiriasi geometriniais kampais, medžiagomis, iš kurių yra nutiesti. Vieni mediniai, kiti betoniniai, treti įrengti lauke, kur nuolat esi veikiamas oro sąlygų. Skiriasi ir trasų ilgis. Standartu laikomi 400 arba 333 metrų ilgio trekai. Pasaulio čempionatai ir olimpinės žaidynės vykdomos 250 m treke, būtent toks yra ir mūsiškis „Cido“ arenos trekas“, – sako pasaulio treko dviračių čempionė S. Krupeckaitė.
Pasak jos, varžybose svarbiausia ne pats trekas, o sąlygos, kurios leidžia patogiai jaustis važiuojant treku. „Atviruose trekuose net ir sportininkams gali sutrukdyti lietus ar kaitra, o uždaruose – prasta ventiliacijos sistema. Dėl šios priežasties nemėgstu varžybų Pekino treke – pastate mažai oro, po įtempto fizinio krūvio sunku atsigauti. Užtat komplimentų niekada negailiu Kolumbijos trekui. Niekur kitur nesulaukiame tokio palaikymo, kaip ten. Čia per varžybas nusidriekia kelių kilometrų sirgalių eilės“, – pasakoja Simona.
Niekada nevažiavusiems treko dviračiu sportininkė pataria pirmiausia išklausyti teorinį kursą. „Treko dviratis neturi stabdžių ir turi tik vieną kietaeigę pavarą. Vos sustoji minti, galinis ratas nustoja suktis ir griūni žemyn. Kuo greičiau važiavai, tuo toliau skrieji. Tai dažna pradedančiųjų klaida. Važiuoti pačia trasa nėra sunku, tačiau pirmuosius kartus gali stabdyti baimės jausmas. Išklausius visas taisykles, problemų neturėtų kilti“, – tikina garsi sportininkė.
Planuojančius dalyvauti „Cido“ arenos inicijuotame renginyje S. Krupeckaitė skuba nuraminti – jiems treko dviračio minti neteks. „Visi renginio entuziastai gali atvykti su savo dviračiais, arba juos jiems įteiks arenos darbuotojai. Svarbu tik užsiregistruoti iš anksto ir pasirinkti tinkamiausią laiko intervalą bei trasos ilgį“, – sako Simona Krupeckaitė.
Važiavimo treku rekordo „Cido“ arenoje bus siekiama rugsėjo 5 dieną, šeštadienį, Panevėžio miestui minint 512-ąsias įkūrimo metines. Renginio pradžia – 12 valandą, pabaiga – kitos dienos 12 valandą. Registruotis siekti rekordo kviečiami tiek suaugusieji, tiek vaikai. Dalyviams bus suteikta galimybė rinktis vieną iš trijų trasų: vieno, dviejų ar trijų kilometrų – tai atitinka 4, 8 arba 12 treko ratų. 5–10 metų vaikai prie rekordo galės prisidėti mindami 250 arba 500 m atkarpas, t. y. 1–2 ratus.