Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau
Aktualijos

Siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai, gaunantys tokias siuntas, susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs: reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės.

Online shopping concepts with male hand packing some product to brown box on another packet for shipping to customer.Business retail market

Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, vadinasi, net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos.

Pavyzdžiui, jūsų iš Kinijos siunčiamas telefono dėkliukas pabrangs 21 proc. dėl pritaikyto importo PVM tarifo. Negana to, papildomai gali tekti sumokėti dar ir už muitinės tarpininko paslaugas.

Tiesa, jeigu muitinės tarpininkui mokėti nenorėsite, galėsite siuntą deklaruoti patys – tam Muitinės departamentas žada sukurti savitarnos deklaravimo sistemą. Tačiau liepos 1 d. jau čia pat, o kaip veiks sistema ir ar ji apskritai veiks, lieka neaišku. Yra ir kita problema – savarankiškas deklaravimas gana sudėtingas procesas, kuriam prireiks specialių žinių.

„Siuntą deklaruojantis gavėjas turi pateikti prekės kodą pagal tarptautinį klasifikatorių ir yra atsakingas, kad pirkinio aprašas ir kodas atitiktų. Be to, kodas kinta priklausomai nuo prekės savybių, medžiagos, iš kurios jis pagamintas, ir t. t. Pagal šį kodą skaičiuojami importo mokesčiai, akcizai, mokesčių lengvatos“, – pasakoja Muitinės praktikų asociacijos (MPA) vadovė Enrika Naujokė.

Gresia didžiulis siuntų „kamštis“

Kol naujosios sistemos starto data ir veikimo principai lieka neaiškūs, siuntų vežėjai suka galvas, kaip jie turėtų suprasti, kad pirkėjas prekę jau savarankiškai deklaravo ir siuntą iš sandėlio galima pristatyti.

„Labai gaila, bet Muitines departamentas nelinkęs bendradarbiauti, tartis su verslais, tiesiogiai dirbančiais su siuntomis, ar bent juos išklausyti. Iki šiol neturime jokių tikrų žinių apie naujos deklaravimo sistemos veikimo būdus. Departamentas sistemos technines specifikacijas paskelbė sausį, bet paskui jas keitė ne vieną kartą.

Todėl labai tikėtina, kad liepos 1 d. pati sistema gali neveikti arba kad verslas negalės prie jos pritaikyti savo sistemų“, – tvirtina Skubių siuntų gabentojų asociacijos vadovė Rasa Čėsnienė.

Ir vienas, ir kitas atvejis gyventojams nežada nieko gero, mat liepos 1 d. gali įvykti kažkas panašaus į neseną kamštį Sueco kanale: dėl pašokusių mokesčių ir būtinybės deklaruoti siuntos pradės strigti sandėliuose, mat pirkiniai iš užsienio keliaus greičiau, nei bus spėjama juos deklaruoti ir pristatyti pirkėjui.

Įmonės prognozuoja, kad sandėlių apkrovos augs nuo kelių iki keliasdešimties kartų. O tokia sandėlių apkrova atsilieps ir galutinei siuntų kainai, kurią jau ir taip bus išauginę PVM bei muitinės tarpininko paslaugos.

Papildomos išlaidos

Jeigu neįvyks didesnių pokyčių, nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos forminamų deklaracijų skaičius išaugs milijonais. Su tokiu srautu pajėgios susidoroti tik automatizuotos sistemos. Rengdamiesi pokyčiams, verslai ėmėsi jas diegti, tačiau ir čia jiems tenka susidurti su keistais Muitinės departamento reikalavimais. Vienas jų – kiekvienos atkeliaujančios naujos prekės aprašas turi būti išverstas į lietuvių kalbą.

„Mūsų nuomone, mažaverčių siuntų deklaravimas turėtų būti kuo paprastesnis ir greitesnis, nes taip būtų piginama paslauga galutiniam gavėjui. Tačiau dabar kažkas turės versti aprašus ir užtikrinti, kad jie atitinka prekės kodą, taigi, automatinio vertimo paslaugos, tokios kaip „Google vertėjo“ ir kt., neužteks. Taip atsiranda nereikalingų sąnaudų, kurios didins ir taip jau išaugusias paslaugų kainas.

Atrodytų, kad kodo turėtų užtekti. Juk tai tarptautinis, visų suprantamas ženklinimas ir, pavyzdžiui, Estijos muitinėje puikiausiai apsieinama su angliškais aprašymais, kurie yra tik pagalbinis informacijos apie prekę šaltinis“, – stebisi R. Čėsnienė.

Pasak jos, kuo daugiau reikalavimų, tuo daugiau už siuntą mokės pirkėjas. Panašu, kad Muitinės departamentas šio aspekto nevertina ir už perteklinį reguliavimą gyventojai turės mokėti daugiau.

Muitinės praktikų asociacijos inf.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMeno kūrėjams – palankesnė socialinės apsaugos programa
Kitas straipsnis Ypatingas „Menojos“ keramikos pasaulis: prakalbinti molį gali tik mylinti širdis

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.