Pradinis / Kūrybos podiumas / Ypatingas „Menojos“ keramikos pasaulis: prakalbinti molį gali tik mylinti širdis

Ypatingas „Menojos“ keramikos pasaulis: prakalbinti molį gali tik mylinti širdis

Keramikos pasaulis – įvairus ir didelis: jame sutelpa tiek daug stilių, formų, spalvų. Prakalbinti molį ir paversti jį šiluma spinduliuojančiais meno kūriniais pavyksta ne visiems – tam reikia ypatingo grožio pajautimo, meilės šiam amatui, kūrybingumo, kruopštumo. Visa tai turi keramikos studijos „Menoja“ įkūrėja Ineta Vaitekūnienė ir jos su kolege Daiva Stakvilevičiene išaugintas talentingų kūrėjų kolektyvas. Šiandien Ineta džiaugiasi, kad iki smulkmenų ištobulinti „Menojos“ keramikos dirbiniai, kuriuose susipina meniškumas, elegancija, švelnumas ir jaukumas, plinta ne tik po visą Lietuvą, bet ir po pasaulį.

Ineta, baigėte grafikos dizainą, dirbote įvairiose srityse – rūbų dizaino, saldainių pakuočių, baldų gamybos įmonėse. Kodėl galiausiai pasirinkote keramiką?

Keramika į mano gyvenimą atėjo neplanuotai. „Menoja“ tuo metu skaičiavo šeštus metus. Mano suburtos menui neabejingų moterų grupės augo kaip ant mielių – norinčių mokytis įvairių meno technikų buvo daugiau nei vietų grupėse, ir man labai trūko žmogaus, kuris galėtų dirbti drauge. Kaip tik tada mano vyro sesuo Daiva Stakvilevičienė prasitarė norinti keisti darbą mokykloje, tad pasiūliau dirbti drauge. Tuo metu mums abiem knietėjo išbandyti keramiką. Pabandėme… ir panirome į jos pasaulį. Keramikos dirbiniai, kuriuos matėme prekyboje, nežavėjo. Pajautusios molio galią supratome, jog baltasis molis skirtas mums. Džiaugiamės pasirinkusios šį kelią. Širdis dainuoja matant, kad turime savitą, žiedais išpuoštą keramikos gaminių stilistiką, esame atpažįstami tarp daugybės kitų kūrėjų.

Minėjote neturėjusi tikslo tapti verslininke. Vis dėlto tai buvo neišvengiama. Ar sunku derinti šiuos du, rodos, skirtingus vaidmenis? Ko kiekvienas jų reikalauja?

Aš ir dabar nelaikau savęs verslininke, labiau menininke, kuri visada vadovaujasi širdies balsu. Per dvylika „Menojos“ gyvavimo metų supratau, kad visur galioja tie patys dėsniai: dailėje svarbi kūrinio kompozicija, versle – aiški struktūra. Visur reikalingas kūrybingumas, idėjos, vizijos. Bendravimas su darbuotojais, klientais – irgi kūryba. Aš šventai tikiu, jog svarbiausia – kūrybingumas.

Kūrybinę studiją Šiauliuose atidarėte krizės metais ir sugebėjote ją išauginti į didelę menininkų ir meno gerbėjų bendruomenę. Kaip tai pavyko? Ar sunki buvo pradžia?

„Menoją“ įkūriau 2008-aisiais. Šie metai buvo nelengvi daugeliui, tačiau apie tai negalvojau. Tokio pobūdžio studija buvo dar niekam nematyta, matyt, atsiradau laiku ir vietoje – tik taip galiu paaiškinti. Pradžia buvo tikrai nelengva, kelerius metus dirbau be atostogų ir be laisvadienių. Tačiau šiuo atveju labai tinka posakis „Raskite mėgstamą darbą ir jums nereikės dirbti“.

Sunkiausia darbe, manau, rasti tinkamą komandą, ypač kai esi labai reiklus sau ir kitiems. Šiandien abi su Daiva galime didžiuotis, kad užauginome puikių „Menojos“ dailininkų būrį.

Ką „Menoja“ įnešė į Jūsų gyvenimą?

„Menoja“ – mano aistra, gyvenimo būdas, mėgstamas darbas. Į mano gyvenimą ji atnešė daug pačių geriausių dalykų. Darbas mane skatina nuolat tobulėti, tai yra amžinas tikslas. Džiaugiuosi, kad likimas davė šansą gyventi kūryboje.

Prieš metus atidarėte „Menojos“ filialą Vilniuje. Kaip šiandien vertinate šį sprendimą? Ar lengva atrasti savo pirkėją tarp gaminių gausos išlepintų sostinės gyventojų?

„Menojos“ filialo atidarymas Vilniuje pasiteisino visu šimtu procentų. Nuostabūs klientai, kaip ir pats miestas, labai šiltai mus priėmė. Vilnietis tikrai reiklus klientas, ypač kai tokia didelė keramikos dirbinių pasiūla, tačiau mūsų gaminiams atsispiria ne kiekvienas. Labai malonu girdėti padėkas, matyti džiaugsmo pilnas akis atradus mus, ypač svarbiomis gyvenimo akimirkomis, kai ieškoma labai šiltos, jaukios dovanos. Džiaugsmas užpildo krūtinę, kai klientas, įsigijęs vieną gaminį, sugrįžta vėl ir vėl.

Pandemija tapo nemenku iššūkiu daugybei verslų. Kokie šie metai buvo Jums ir „Menojai“? Galbūt karantinas paskatino ieškoti naujovių, persiorientuoti?

Taip, pandemija palietė ir mus. Buvo metas, kai labai bijojau dėl patalpų nuomos, užklupsiančių mokesčių, darbuotojams mokamų algų. Tada pajutau, kokia didelė atsakomybė gula ant įmonės savininko pečių.

Karantinas įnešė ir naujovių. Jam prasidėjus, teko labai greitai persiorientuoti, sukūrėme „Menojos“ online liniją vaikams ir suaugusiesiems. Taip atsirado naujas produktas – kursai internete, kuriuos galima įsigyti elektroninėje parduotuvėje. Kitas puikus dalykas – karantino metu klientai įprato daugiau pirkti internetu, tad mūsų elektroninė parduotuvė jau kompensuoja pardavimų fizinėse parduotuvėse sumažėjimą.

Jūsų studija primena meno galeriją – tarp gausybės kūrinių turbūt neįmanoma pamatyti dviejų vienodų darbų. Kodėl?

Kiekvienas gaminys autentiškas, išlipdytas rankomis, nenaudojant jokių formų. Tai ir daro mus unikalius šiais greito vartojimo laikais. Tai mūsų stiprybė.

Jūsų darbai turi tai, kas įsimenama ir atpažįstama: šviesios spalvos, ypatingas grakštumas, kruopščiai išdailintos net smulkiausios detalės. Ar visada molis lengvai paklūsta? Gal kai kurias vizijas įgyvendinti pavyksta tik po daugybės bandymų?

Iš tiesų „Menoja“ turi savitą veidą: ji – šviesi, elegantiška, jautri, gracinga, labai moteriška, gal todėl, kad kūryboje dalyvauja vien moterys. Molį mes jau seniai prisikalbinome, bet pasitaiko ir staigmenų, pavyzdžiui, sprogimų krosnyje. Kartais ilgai užtrunka glazūrų parinkimas, eksperimentai, kai kurie gaminiai mintyse brandinami kone metus. Jie kaip vaikai – viskas išmyluota, apgalvota iki smulkmenų. Mums labai svarbios visos gaminio sudedamosios dalys, jo kokybė, tvari pakuotė, net kvapai, kuriais kvepiname supakuotą gaminį.

Ne tik pristatote vienetinius Lietuvos keramikų darbus, bet ir dalijatės žiniomis su norinčiais išmokti šio amato. Kas žmones atveda į keramikos užsiėmimus?

„Menojos“ studijos kūrybiniai ar keramikos užsiėmimai suaugusiesiems – tai atgaiva sielai. Mano ir visų žmonių misija – dalytis tuo, ką duoda Dievas. Galimybė mokyti ir dalytis – tai pašaukimas. Didžioji dalis moterų į keramikos pamokas ateina atsipalaiduoti, norėdamos per kūrybinę veiklą išreikšti ir suprasti savo emocijas. Ir, žinoma, sukurti gražių gaminių savo namams, artimiesiems.

Menas gali būti veiksmingas vaistas. Galbūt ne kartą tuo įsitikinote?

Nuo seniausių laikų menas laikomas viena svarbiausių žmogaus saviraiškos priemonių. Kūryboje atsiskleidžia mūsų vidinis pasaulis, nuotaikos, jausmai. Net mokslininkų įrodyta, jog kūryba – tai ne tik malonus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir efektyvus psichoterapinio gydymo metodas, galintis padėti atsikratyti daugybės sveikatos sutrikimų.

Meno žmonės yra ypač jautrios asmenybės, tad manau, kad atitrūkimas nuo realybės visiems yra labai naudingas įvairiais atžvilgiais. Tai sakau iš savo patirties.

Kaip manote, ar masinės gamybos daiktų perpildytame pasaulyje, kuriame daug ką galime gauti greitai ir pigiai, nepraradome gebėjimo vertinti tikrus dalykus? Ar adekvačiai vertiname rankų darbą?

Būti savitam šiame greito vartojimo amžiuje yra labai sudėtinga, bet tik tai, kas unikalu, gali išgyventi ir tapti patrauklu pirkėjui, ieškančiam išskirtinumo, šilumos. Visos medžiagos, jų jungimas į vieną, kūrybinis procesas, prasidedantis nuo idėjos, vizijos, padaro gaminį unikalų. Tai ypač aktualu ieškantiems išskirtinių, tikrų, ne masinės gamybos daiktų.

Rankų darbo produktai yra daugiau nei paprasta prekė, tai – meilė, kūryba, išskirtinumas, nes jie nėra kuriami masiniam pardavimui. Tai ypač asmeniški, jaukūs, šiluma spinduliuojantys gaminiai. Tai svarbu tiek pirkėjui, tiek kūrėjui.

Daugiau „Menojos“ darbų rasite www.menoja.lt

Inga Nanartonytė

Akvilės Razauskienės nuotraukos

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top