Šią savaitę gripui ir peršalimui Lietuvoje peržengus epidemijos slenkstį, gyventojai puola masiškai stiprinti imunitetą, neretai pamiršdami kitus žiemos pavojus, sako gydytojai ir vaistininkai.
„Be abejo, gripas ir įvairios peršalimo ligos šaltuoju metų laiku vargina dažniausiai, ypač pastarąją savaitę, kai šių ligų paplitimas jau pasiekė epideminį lygį. Tačiau su šiuo periodu susiję ir daug kitų problemų, pavyzdžiui, virusinės žarnyno infekcijos, odos, ypač veido, nuožvarbos ir nušalimai, įvairios traumos dėl slidžios kelio dangos, imuniteto susilpnėjimas, nuotaikos pablogėjimas, lėtinių ligų, ypač susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema, paūmėjimas“, – vardijo šeimos gydytoja Šarlota Kriaučiūnienė.
Vaistininkė Jūratė Švarcaitė atkreipė dėmesį, kad pavojingiausia sveikatai yra temperatūros kaita, kuri ir pastebima šiomis savaitėmis. „Esant žemai temperatūrai, virusai ne tokie aktyvūs ir mes patys labiau saugomės. Kita vertus, esant šalčiams atsiranda odos ir kvėpavimo takų pažeidimų, nušalimų rizika. Temperatūrai keičiantis kelis kartus per parą ir svyruojant apie nulį, susidaro puiki terpė ne tik peršalimo ir gripo, bet ir virškinimo sistemos virusams daugintis. Pavyzdžiui, šiuo metu siaučia rotavirusai ir noravirusai, kurie sukelia pykinimą, viduriavimą. Taip pat sulaukiame daugiau pacientų, kuriuos kamuoja įvairūs neuralginiai skausmai sąnarių, stuburo srityse, padaugėjo ir pacientų, besiskundžiančių šlapimo takų infekcijos sukeltais simptomais“, – sakė vaistininkė.
Įvairaus pobūdžio traumos taip pat yra dažna šaltojo metų periodo problema. „Einant šaligatviais dažnai būna slidu, todėl traumatologams darbo tikrai padaugėja. Šios traumos ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, nes dėl osteoporozės išretėję kaulai lūžta greičiau ir ilgiau gyja. Apsaugoti nuo griuvimo gali tik atsargumas vaikštant ir kokybiška avalynė nelygiais padais“, – teigė gydytoja Š. Kriaučiūnienė.
Vaistininkės J. Švaraitės teigimu, dažnai žmonės skundžiasi nuolat šąlančiomis galūnėmis. „Vyresnio amžiaus žmonėms to priežastis dažnai būna periferinių kraujagyslių sklerozė, jaunesniems galūnių šalimą dažnai lemia vegetacinės nervų sistemos jautrumas, dėl kurio kraujagysles gali spazmuoti, padidėja delnų ir pėdų prakaitavimas. Tokie žmonės žiemą ypač turi rūpintis savo šąlančiomis galūnėmis, rinktis natūralaus pluošto drabužius ir avalynę. Taip pat pravartu naudoti kraujagysles plečiančius, medžiagų apykaitą gerinančius preparatus“, – sakė J. Švarcaitė.
Specialistų nuomone, kraujagyslių elastingumą, tinkamą kraujotaką bei stipresnį imunitetą turėtume palaikyti šaltuoju periodu naudodami omega-3 ir omega-6 riebiąsias rūgštis, fitosterolių turinčius preparatus. Didesnis fizinis aktyvumas, mankšta, kontrastinis dušas ar vonelės galūnėms taip pat turi didelę reikšmę norint išsaugoti kraujagyslių elastingumą ir išvengti įvairių su šalčiu susijusių komplikacijų.
Pasak vaistininkės, norint apsisaugoti nuo pavojų žiemą, vertėtų vadovautis patarle „ruošk roges vasarą“. „Išvengti peršalimo ir kitų virusinių ligų žiemą gali padėti tik stipri imuninė sistema. Iš esmės apsisaugoti nuo virusų yra neįmanoma, jų išties gausu mūsų aplinkoje. Poilsis, reikiamas vitaminų ir kitų medžiagų balansas, taip pat vitaminas D, kurio negauname, nes trūksta saulės šviesos, padės mums išvengti tipiškų šaltojo sezono negalavimų“, – pažymėjo vaistininkė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vasario 2–8 d. peržengė 101,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 5-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 92,1 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 66,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 6 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus.