Jei per peršalimo sezoną imate dažnai kosėti, tai dar nereiškia, kad jūsų sveikatos būklė blogėja, – greičiausiai yra atvirkščiai, sako vaistininkai ir gydytojai. Jų teigimu, dažnu atveju gyventojai kosulį interpretuoja klaidingai, o tai gali rimtai sutrikdyti sveikimą ar net apsunkinti ligą.
„Šiuo metų laiku tradiciškai padaugėja negaluojančių ir kosinčių žmonių, tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų. Dažniausiai kosulio priežastis būna virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bendrasis peršalimas. Dažnai vos užklupus kosuliui žmonės griebiasi įvairių priemonių jam malšinti. Tačiau tai daryti ne visada reikia“, – teigė vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Pasak šeimos gydytojos Ritos Keturakienės, kosulys yra apsauginė organizmo reakcija, kylanti dėl kvėpavimo takų dirginimo, kurį gali sukelti gleivės, dūmai, įkvepiamos cheminės medžiagos, svetimkūnis ir t. t. „Tad kosulys, ypač vadinamasis šlapias, produktyvus kosulys, yra teigiamas simptomas“, – komentavo šeimos gydytoja.
Jos teigimu, šlapias kosulys padeda atkosėti gleives ir skreplius. „Gleivės gali susidaryti dėl nosies sekreto, tekančio nosiarykle žemyn iš sinusų ar nosies ertmės, arba gali būti atkosimos iš plaučių, kuriuos pažeidė infekcija. Tai yra būtina sveikimo sąlyga. Apskritai kosulį slopinti reikia tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei vargina sausas kosulys, kai neatsikosėjama, taip pat jei kosėjama labai ilgą laiką. Visa tai gali liudyti apie rimtesnes ligas. Tada jau būtina pasikonsultuoti su specialistu“, – sakė R. Keturakienė.
Vaistininkė J. Švarcaitė atkreipė dėmesį, kad apie kosulį esama nepagrįstų mitų. „Populiariausias jų yra įsitikinimas, kad jei dažnai kosima, vadinasi, sergama bronchitu, be to, jį puolama gydyti antibiotikais. Taip galima rimtai pakenkti sveikatai, nes virusų jais neįveiksi. Didelė dalis pacientų nesupranta, kad susirgus virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija kosėti galima net iki 4 savaičių. Būtent tiek laiko reikia, kad atsigautų kvėpavimo takai. Jei nekyla temperatūra, pradedate atsikosėti, tai rodo, kad jūsų būklė gerėja“, – aiškino vaistininkė J. Švarcaitė.
Vis dėlto specialistai primena, kad kosulio visiškai ignoruoti nevertėtų. „Kosulio kontrolė visada priklauso nuo jo priežasties, paciento būklės sudėtingumo. Vienaip valdome, jei kosulys yra alerginės kilmės, visai kitų priemonių reikės, jei kosulį sukėlė virškinimo problemos, dar kitaip – jei jis kyla dėl peršalimo. Ypač pavojingas sergančiojo peršalimu kosulys, juk virusai plinta lašeliniu būdu per orą, tad galima užkrėsti aplinkinius. Tiek kosintiems, tiek šalia būnantiems žmonėms labai svarbu dažnai plauti rankas, stengtis neliesti nosies ir akių, nesinaudoti bendrais įrankiais ir indais, pasirūpinti imuniteto stiprinimu“, – vardijo vaistininkė.
J. Švarcaitės teigimu, kosuliui palengvinti galima vartoti vaistinėse esančias priemones, taikyti liaudiškus metodus, pavyzdžiui, vartoti šiltas liepžiedžių, čiobrelių, aviečių arbatas, morkų sultis, citrinos gėrimus su medumi, kaitinti kojas vonelėje su druska arba garstyčiomis, naudoti šiltus kompresus, pavyzdžiui, iš trintų virtų bulvių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pirmąją 2015 metų savaitę Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis gerokai šoktelėjo ir pasiekė 34,9 atv./10 tūkst. gyventojų. O gruodžio 22–28 d. šis sergamumo rodiklis siekė 26,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų.