Lietuviai aistringai domisi sportu, tačiau patys aktyviai gyventi nėra linkę. 2013 m. „Eurobarometer“ atliktas tyrimas parodė, kad fiziškai aktyvūs tėra mažiau nei pusė šalies gyventojų, be to, tik 15 proc. lietuvių sportuoja reguliariai – 2–3 kartus per savaitę. Tam randama įvairių pasiteisinimų: vieniems trūksta laiko, kitiems – lėšų, o tretiems – valios. Trys aktyvaus gyvenimo būdo eksperimento „Patirk: daugiau“ specialistės pataria, kaip paprastai tapti aktyvesniems ir ilgainiui užsitikrinti geresnę savijautą ir gražesnę išvaizdą.
Kasdien reikėtų nueiti po 10 tūkst. žingsnių
Sporto ir sveikatingumo klubo treniruočių trenerės Justinos Gerdauskaitės teigimu, Lietuvos gyventojai kasmet vis didesnį dėmesį skiria savo sveikatai ir gerai savijautai – tai įrodo išaugęs sporto klubų lankytojų ir padidėjęs sportuojančiųjų gamtoje skaičius. Tačiau ji pažymi, kad, nepaisant šių rodiklių, lietuviai vis dar juda per mažai. Trenerė teigia, kad kiekvienas sveikas darbingo amžiaus žmogus per dieną turi nueiti bent po 10 tūkst. žingsnių.
„Vaikščioti galima visur ir visada. Atsikelkite nuo fotelio tam, kad perjungtumėte televizijos kanalą, rinkitės laiptus vietoje lifto. Savaitgaliais rinkitės ne drybsojimą lovoje, o aktyvias pramogas – važinėjimą dviračiu, plaukiojimą, lauko žaidimus. Taip ne tik šauniai praleisite laiką, bet ir sustiprinsite viso kūno raumenyną, emociškai atsipalaiduosite po savaitės darbų“, – pataria J. Gerdauskaitė.
Trenerė taip pat pabrėžia rytinės mankštos naudą. Jos teigimu, mankšta pažadina organizmą, pakelia nuotaiką ir pagerina emocinę būseną. J. Gerdauskaitė rytais siūlo atlikti du nesunkius pratimus.
„Stovėdami plačiai išskėskite kojas. Lenkdami vieną koją perkelkite kūno svorį ant jos, kitą koją ištieskite. Tada perkelkite kūno svorį ant kitos kojos. Pakartokite keletą kartų. Antras pratimas: stovėdami suglaustomis kojomis pasilenkite į priekį ir stenkitės delnais paliesti grindis, lenkdami krūtinę prie kelių. Šie paprasti pratimai suteiks jums naudos“, – teigė trenerė.
Norėdami tobulėti, perženkite komforto ribas
Siekiant asmeninio augimo ir aktyvesnio gyvenimo reikia drįsti peržengti savo komforto ribas, pabrėžia buvusi žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja, dabartinė jogos trenerė, rašytoja Eva Tombak. Ji ragina pradėti rytą ne nuo kavos puodelio ir „Facebook“, o saulės pasveikinimų serijomis ir energijos suteikiančiais kvėpavimo pratimais. „Kaip savo dieną pradėsi, tokia ji ir bus“, – sako Eva ir priduria, kad joga yra geriausias kūno ir proto žadintuvas.
„Lietuviai yra aktyvūs sporto sirgaliai, bet pasyvūs dalyviai. Nors sporto klubų lankytojų daugėja, tačiau kiek jų sportuoja nuolat? Mano manymu, pastovumas – tai keturi ar penki kartai per savaitę. Tik nuolat praktikuojant aktyvų gyvenimą galima pakeisti įpročius, mąstyseną, grūdinti charakterį, ugdyti valią, o kartu ir sulaukti norimų kūno pokyčių. Pajudėti galima net darbe: jei tik turite galimybę, kas kelias valandas padarykite atsispaudimų, pritūpimų, pasirąžykite ar po penkiasdešimt kartų pritraukite pečius prie ausų“, – pataria E. Tombak.
Nenorintiesiems skubėti E. Tombak siūlo „skubėjimą lėtai“, arba vaikščiojimo meditaciją. Šios meditacijos receptas, kaip teigia ji, paprastas: reikia žingsnius ir rankų mostus grakščiai jungti su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu. Kai mintys įsikimba į praeitį ar ateitį, gilus, tolygus kvėpavimas grąžina į šiandieną. Pasak jos, kvėpavimas – tobulas dabarties inkaras.
„Manau, kad žmogaus stuburas labiau pritaikytas ne bėgti, o eiti. Todėl siūlau ne maratoną, o spartų ėjimą – per dieną įveikti bent penkis ar šešis kilometrus. O dar geriau – dešimt. Kairė ir dešinė jūsų kojos – patys geriausi gydytojai“, – sako E. Tombak.
Motyvuokite save rasdami, kas teikia didžiausią malonumą
Profesionali lengvaatletė ir asmeninė trenerė Jolanta Verseckaitė pabrėžia, kad motyvuoti save geriausiai sekasi radus tai, kas teikia didžiausią malonumą. Taip pat ji pataria ieškoti bendraminčių, kurie prisidėtų prie aktyvios veiklos.
„Kiekvienam žmogui artima vis kitokia aktyvi veikla. Vienam tai – vaikščiojimas, kitam – bėgimas, trečiam – važiavimas dviračiu, ketvirtam – mankšta. Tačiau užsiimdami bet kuria aktyvia veikla ieškokite bendraminčių – šeimos narių, draugų, kambario draugų, kolegų. Su jais bus smagiau įgyvendinti savo tikslus, kartu galėsite dalytis savo žiniomis, patirtimi, įkvėpti ir motyvuoti vieni kitus“, – teigia J. Verseckaitė.
Pasak lengvaatletės, fiziniam krūviui tinkamiausias laikas yra ryte nuo 10 iki 12 val. ir vakare nuo 16 iki 18 val., nes tuo metu organizmas turi daugiausia energijos. Tačiau ji pabrėžia, kad nėra taip svarbu, kada daroma treniruotė, svarbiau pasirinkti tinkamą fizinį krūvį ir atsigavimo po jo būdą.
„Jeigu kitą dieną jaučiatės žvaliai ir energingai, vadinasi, fizinis krūvis jums tinkamas. Svarbu nepamiršti, jog išvaizdos ir savijautos pokyčių pasieksite tik jei fizinis aktyvumas taps jūsų gyvenimo dalimi. Savaitę pavaikščioję pėstute ar tris kartus padarę rytinę mankštą nesulauksite rezultatų“, – sako J. Verseckaitė.