Ar kada susimąstėte, kokią istoriją saugoja jūsų įsigytas rankų darbo daiktas? Kiek į jį sudėta minčių, svajonių, lūkesčių?.. Už daugybės mamų jau pamėgto Justinos Novikaitės-Dovydėnienės įkurto prekių ženklo „Šponkė accessories“ slepiasi didelė stiprybė, užsispyrimas, iš pavyzdžiu tapusių tėvų gautos gyvenimo pamokos ir gebėjimas džiaugtis mažyčiais dalykais.
„Jeigu ne tėvai, turbūt neturėčiau to, ką dabar turiu“, – pradedant nuoširdų pokalbį pabrėžia kūrėja. Mama ir tėtis Justinai yra didžiausias pavyzdys, kaip reikia nepasiduoti ir mėgautis gyvenimu. „Gimiau neįgalių tėvų šeimoje, tačiau niekada negirdėjau skundų, kaip jiems sunku. Iš mamos perėmiau veržlumą, norą visur dalyvauti, o iš tėčio – nuoširdų bendravimą, mokėjimą mėgautis kiekviena akimirka. Tad net ir užgriuvus darbų, reikalų virtinei visada randu laiko sustoti, pasimėgauti puodeliu kavos, kuriuo puikiai mokėjo mėgautis mano tėtis“, – šiltai kalba pašnekovė.
Šiandien bendraudamas su veiklia, pozityvumu spinduliuojančia Justina, rodos, nė neįtartum, kokia stiprybė slepiasi po jos šypsena. Praėjus vos keturiems mėnesiams nuo dukrelės Smiltės gimimo, jauna moteris neteko tėčio, kuris iki tol devynerius metus dėl paralyžiaus gulėjo patale. Jai buvo sunku susitaikyti su vieno brangiausių žmonių netektimi.
Šiuo nelengvu gyvenimo etapu Justinai padėjo ne tik begalinis vyro palaikymas, žibančios dukrelės akys, prisiminimas to, ką savo pavyzdžiu ją mokė tėvai, bet ir rankų darbas, kūryba. Vedama užsispyrimo, noro mokytis ir tobulėti iš pirminių kūrybinių improvizacijų ji išaugino verslą. „Po tėčio netekties ilgai buvau užsidariusi savyje. Vyras, matydamas, kad situacija negerėja, skatino kažką keisti, nukreipti mintis. Tuokart dukrelei prireikė čiulptuko laikiklio. Sugalvojau jį pagaminti pati. Taip atsirado vienas, antras, trečias ir nė nepajutau, kaip mintys pralaisvėjo, pagavau kūrybinį „cinkelį“. Pradėjau pardavinėti savo kurtus laikiklius internetinėje erdvėje“, – verslo pradžią prisimena „Šponkė accessories“ įkūrėja.
Prekių ženklo pavadinimas atsirado iškart. Jo idėją pakišo vos šešių mėnesių dukrelė Smiltė, kurią juodu su vyru meiliai pavadindavo mažąja Šponkyte.
Su kiekvienu mėnesiu moteris vis labiau įsitraukdavo į šią veiklą, gimdavo vis daugiau idėjų. Po metų „Šponkė“ pradėjo sparčiai augti. Veiklą pradėjusi nuo paprastų medinių ir akrilinių čiulptukų laikiklių, dabar Justina džiaugiasi kur kas gausesniu asortimentu. Ji gamina silikoninius čiulptukų laikiklius, kramtukus, barškučius, galvos juostas, turbanus, pakabukus, apyrankes, peteliškes.
„Manau, daugelis artimųjų, kaip ir aš, pradžioje netikėjo, kad šis pomėgis gali peraugti į kažką daugiau. Manė, kad po dvejų metų grįšiu į darbus, tačiau per tą laiką mane pagavo azartas kurti, tobulėti ir sukurti darbo vietą tiek sau, tiek kitiems. Nors turbūt dauguma aplinkinių vis dar mano, kad aš „hobiauju“, per penkerius metus jaučiuosi gerokai paaugusi ir į pagalbą jau tenka pasitelkti papildomų rankų“, – džiaugiasi kūrėja.
Justina yra ne vienintelė, siūlanti tokio pobūdžio gaminius vaikams, – jos smulkiajam verslui tenka atlaikyti didelę konkurenciją. Moters pavyzdys įrodo, kad sėkmę ne visada lemia gaminio unikalumas. Viena iš savo stiprybių ji laiko nuoširdų bendravimą su klientais. „Aš nebijau bendrauti, ieškoti naujų įdomių pažinčių. Todėl man visada smagu išklausyti mamas, su jomis padiskutuoti. Manau, bendraujant jos pajunta, kad mano gaminiai kuriami su meile. Ne kartą laiškuose klientės rašė, jog grįžta vėl ir vėl vien dėl to, kad joms buvo smagu su manimi bendrauti“, – pasakoja J. Novikaitė-Dovydėnienė. Ji džiaugiasi, kad į jos gyvenimą su „Šponke“ atėjo daug spalvingų, įdomių žmonių.
Daugelis klientų tapo Justinos draugais. Ir tai nė kiek nestebina – jos empatija, draugiškumas, nuoširdžiai rodomas dėmesys nepalieka abejingų.
Rinkdama prekes savo vaikams moteris ypač vertina kokybę, tad ir savo pačios gaminiams kelia aukštus kokybės reikalavimus. Taip pat ji stengiasi laikytis taisyklės – nedirbti tada, kai rankos neklauso ir nepavyksta įgyvendinti idėjų. „Jaučiu atsakomybę kurdama gaminius vaikams – jie turi alsuoti jaukumu, meile, o ne priverstiniu darbu, kai reikia padaryti čia ir dabar“, – sako Justina.
Didžiausios moters įkvėpėjos – dukros. Naujus gaminius ji visada išbando su jomis, tobulina, kol gauna visiškai tenkinantį variantą.
Pašnekovė prisipažįsta, kad derinti motinystę ir verslą nėra lengva. „Visuomet turi laviruoti tarp šeimos ir darbo, o juk norisi praleisti kuo daugiau kokybiško laiko su vaikais, pažaisti ar atvirai pasikalbėti. Juk būna, vaikai ir serga, ir naktimis nemiega, o klientui trūks plyš reikia užsakyto daikto. Nemeluosiu, kartais labai pavargstu nuo šio tempo, bet, kaip ir gyvenime, taip ir darbe būna tiek šilto, tiek šalto“, – atvirauja Justina ir pabrėžia itin vertinanti vyro palaikymą bei pagalbą atliekant tam tikras su verslu susijusias užduotis.
Daugiau kūrėjos darbų – www.sponke.lt
„Lietuvės“ redakcija
Fotografė Akvilė Razauskienė