2020 metais pasaulyje net 604 tūkst. moterų buvo diagnozuotas vienas vėžinis susirgimas – gimdos kaklelio vėžys. Deja, net 342 tūkst. atvejų iš jų baigėsi mirtimi. Gimdos kaklelio vėžys yra trečias dažniausias vėžinis susirgimas tarp moterų. Ši statistika yra itin skausminga, nes, laikantis tinkamos prevencijos, gimdos kaklelio vėžio galima išvengti net 90 proc. atvejų. Įgyvendinant Europos Sąjungos gimdos kaklelio vėžio patikros programą, Lietuva nuolatos prasčiausioje pozicijoje.
„Prevencijos programa Lietuvoje atsirado 2004-aisiais, tačiau tolygaus statistikos gerėjimo nematome. Ji nėra itin veiksminga – tai buvo pastebima dar iki dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino. Pagrindinė problema – nepakankamas moterų dalyvavimas patikros programoje ir mergaičių žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcinavimo stygius“, – pasakojo klinikos „Antėja“ sveikatos priežiūros tinklo akušeris-ginekologas Povilas Jukna.
Kaip išvengti?
Net 99 gimdos kaklelio vėžio atvejus iš 100 sukelia ŽPV. Tai yra tik žmogui būdingas virusas, daugiausia plintantis lytiniu būdu. Jis gali sukelti karpas bei gimdos kaklelio, išangės, vulvos, makšties, burnaryklės ir varpos vėžį.
„Pirminė prevencija – vengti rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius ir pan. Tačiau pati veiksmingiausia ir svarbiausia prevencija, kurią galima atlikti, – skiepas. Mergaitėms nuo 11 metų amžiaus skiepai nuo ŽPV Lietuvoje yra nemokami. Skiepas yra dvivalentis – tai reiškia, jog jis apsaugo nuo 16 ir 18 ŽPV tipo. Būtent pastarieji tipai sukelia 70–75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų“, – pasakoja P. Jukna.
Šis skiepas – veiksmingiausias iki pirmųjų lytinių santykių, tačiau tyrimai rodo, jog skiepijimas ir vėlesniame amžiuje mažina gimdos kaklelio vėžio riziką. Lietuvoje yra registruoti ir kiti skiepai nuo ŽPV, kurie apsaugo nuo didesnio skaičiaus aukštos rizikos ŽPV tipų, tačiau jie nėra kompensuojami valstybės. Nustatyta, jog tikslinga skiepyti ir berniukus.
„Lietuvoje patikros programoje dalyvauja apie 50 proc. moterų, bet, norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, šis skaičius turėtų padidėti mažiausiai iki 70 proc. Tačiau liūdna realybė visai kitokia – daugelis merginų ir jų mamų net nežino apie šio viruso egzistavimą. Siekiama, kad ši informacija moteris pasiektų kuo įmanoma plačiau ir jos laikytųsi teikiamų rekomendacijų bei prevencijos priemonių“, – sako gydytojas.
Patikra itin svarbi
Patikra yra itin svarbi – gimdos kaklelio iki vėžinės būklės atveju bei ankstyvoje vėžio stadijoje moteris simptomų nejaučia. Atsiradus kraujavimui iš genitalijų, tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimų ar kitų nusiskundimų didėja tikimybė, kad susirgimas jau yra pažengęs.
„Kiek gimdos kaklelio vėžys yra išplitęs, parodo gydytojo klinikinis ištyrimas bei vaizdinė diagnostika, tokia kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar pozitronų emisijos tomografija. Stadija yra nustatoma pagal tai, kokio dydžio yra pažeidimas, kiek jis giliai įsiskverbęs, ar išplitęs į šalia ir atokiau esančius audinius, organus bei limfmazgius“, – pasakoja akušeris-ginekologas.
Nuo vėžio išplitimo priklauso, koks bus taikomas gydymas. Ankstyvosiose stadijose gali užtekti operacijos, tačiau po jos gali reikėti papildomo spindulinio gydymo su chemoterapija arba be jos. Vėlesnėse stadijose chirurginės galimybės senka ir dažniausiai yra skiriamas chemospindulinis gydymas.
„Vėžio stadija tiesiogiai koreliuoja su išgyvenamumu: nustačius ligą pirmojoje stadijoje 5 metų išgyvenamumas yra 95,8 proc., antrosios stadijos atveju mažėja net iki 63,9 proc., o ketvirtojoje lieka vos 14,7 proc. Remiantis 2015 metų Lietuvos statistika, buvo nustatyta 380 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, net daugiau nei trečdalis šių moterų buvo jaunesnės kaip 49 metų ir 207 moterys tais metais mirė būtent nuo šios ligos – skaičiai kalba patys už save“, – teigia P. Jukna.
Nauja programa žada pokyčių
Atsižvelgiant į esamos prevencijos programos neveiksmingumą, Lietuvoje nuo 2022 metų yra keičiama gimdos kaklelio vėžio patikros programa – ji, remiantis moksliniais tyrimais, yra tikslingesnė. Pagal naują programą 25–34 m. moterys atliks gimdos kaklelio (PAP) tyrimą kas 3 metus, tačiau nuo 35 iki 59 metų moterims bus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tipų tyrimas skystojoje terpėje kas 5 metus.
„Nustačius aukštos rizikos ŽPV skystojoje terpėje, bus atliekamas detalesnis ištyrimas. Šių tyrimų atlikimas yra neskausmingas arba sukeliantis nežymų diskomfortą ir nesiskiria nuo įprastos akušerio-ginekologo patikros. Prevencijos tikslas – rasti pakitimus kuo ankstyvesnėje stadijoje. Tokiu atveju dažniausiai apsiribojama dažnesne ginekologo konsultacija arba prireikus atliekama nedidelio pažeisto gimdos kaklelio ploto pašalinimo procedūra, kitaip vadinama gimdos kaklelio kūgine biopsija ar diatermokonizacija. Gimdos kaklelio vėžys yra išvengiamas ir yra visos tinkamos sąlygos jam tapti istorijos dalimi“, – pasakoja gydytojas.