Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Grožis ir mada»Stiliaus kūrimas: ką naudinga perimti iš italių ir prancūzių
Grožis ir mada

Stiliaus kūrimas: ką naudinga perimti iš italių ir prancūzių

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Anglija ir Prancūzija ilgus amžius buvo madą diktuojančios šalys, o Italija tokia tapo po Antrojo pasaulinio karo. 1950 m. Italijoje buvo stipriai išvystyta aprangos gamyba ir šiandien Milaną galima vadinti pirmąja mados sostine. Būtent todėl naujų idėjų, kaip atrodyti madingoms ir būti pastebimoms, reikėtų semtis iš italų.

Galima išskirti keletą itališko stiliaus požymių: daugiasluoksniškumas, daugybė įvairių aksesuarų. Italės labai mėgsta ilgaaulius batus, avėdamos juos tarsi stengiasi pailginti šaltąjį sezoną, todėl vaikšto su jais net kai karšta.

Pasak italių, kiekviena stilinga ir elegantiška moteris nuo 30 m. amžiaus turi turėti 3 rankines: „Furla“, „Prada“, „Louis Vuitton“.

Beje, tai ne prekių ženklų manija, o tiesiog noras sustiprinti statusą. Drabužius joms priimtina pirkti ir pigesnių prekių ženklų, o rankines, skareles, akinius nuo saulės, papuošalus jos visada įsigis tik iš aukščiausios klasės dizainerių parduotuvių. Aksesuarai gali būti nupirkti iš išparduotuvių, vintažinių butikų, per išpardavimus, tačiau visada žymaus prekės ženklo. Jos puikiai supranta, kad aksesuarai naudojami norint sustiprinti įvaizdį ir sudėlioti akcentus, todėl jie niekada negali būti prastos kokybės ir iš pigių medžiagų.

Iš prancūzių naudinga perimti gebėjimą mėgautis mada. Ne sekti, o jausti ją ir perprasminti. Jos niekada nevilkėtų tiksliai tokių komplektų, kokius mato ant podiumų.

Kuriant prancūziško stiliaus komplektą reikėtų pasitelkti tik vieną madingą elementą, o foną sukurti naudojant savo bazinius drabužius.

Prancūzės pasižymi gebėjimu meistriškai derinti skirtingo stiliaus, brangius ir pigius drabužius. Pavyzdžiui, galima įsigyti prabangią šilkinę suknelę ir suderinti ją su kašmyriniu kasdieninio stiliaus megztuku sukuriant estetišką eklektišką komplektą. Jos mano, kad nepatogūs drabužiai ir avalynė negali būti stilingi. Drabužiai, varžantys judesius, aukštakulniai, bent kiek gadinantys elegantišką eiseną, tikrai negalėtų būti prancūziško stiliaus dalis. Kai prancūzei sukanka 50 m., ji būtinai pasirenka kokį nors aprangos elementą iš jaunatviškos aprangos linijų. Pavyzdžiui, klasikinį siaurą sijoną, laivutes ir marškinėlius suderina su supermadingu švarkeliu.

http://natalijastun.com

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVU profesorius Virginijus Šikšnys DNR lygina su gyvenimo knyga
Kitas straipsnis Varškinės tešlos obuolių pyragas

Susiję straipsniai

Ekspertė apie paauglių grožio standartus: socialiniai tinklai normalizuoja toksišką santykį su kūnu – kūnas tampa projektu

10 balandžio, 2026

TOP mados tendencijos, kurios grįžta iš 2000-ųjų: dalijasi Agnė Gilytė

25 kovo, 2026

Vilniuje – vakarėlis, sujungęs Berlyną, Los Angelą ir Stambulą: GALLIVANT kūrėjas atvėrė miestų kvapų filosofiją

20 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.