Visuomenė sparčiai sensta: „Eurostato“ duomenimis, praėjusiais metais Europos Sąjungoje (ES) buvo beveik 100 milijonų gyventojų, vyresnių nei 65 m. Daugėja ir pagyvenusių vienišų žmonių, likusių visai be priežiūros. Atsižvelgdama į senjorų atskirtį sveikatos apsaugos srityje, jungtinė Kauno technologijos universiteto (KTU) studenčių ir kolegų komanda pasiūlė sprendimą – sistemą „iPULSUS+“, kuri leistų ne tik stebėti asmens sveikatos būklę, bet ir jai sutrikus automatiškai iškviestų pagalbą.
KTU studenčių Julijos Kravčenko ir Gintarės Stanytės bei kolegų Sigito Lukošiaus (Kauno technikos kolegija) ir Eriko Varno (Marijampolės kolegija) pasiūlytą sistemą sudaro išmanioji apyrankė ir su ja susieta mobilioji programėlė. Tokiu būdu siekiama mažinti garbingo amžiaus asmenų atskirtį sveikatos apsaugos srityje.
„Mūsų sprendimas – išmanioji apyrankės ir programėlės sistema – ne tik stebi asmens širdies veiklą, bet ir praneša iš anksto pasirinktiems kontaktams apie jos sutrikimus, iškviečia pagalbą nepriklausomai nuo vartotojo buvimo vietos (miestas ar kaimas) ir laiko. Sistema itin paprasta naudotis, ji pagrįsta naujausiais moksliniais tyrimais ir širdies ritmo variabilumo (angl. heart rate variability, HRV) matavimo metodu. Esame įsitikinę, kad ji atitinka geriausią kainos ir kokybės santykį“, – teigė KTU biomedicininės elektronikos trečiakursė Julija Kravčenko.
Pasak sistemos sumanytojų, neretai dėl susiklosčiusių aplinkybių pagyvenusių žmonių šeimos nariai persikelia į kitus miestus arba emigruoja ir palieka juos vienus su minimalia priežiūra arba visai be priežiūros. Dėl įvairių priežasčių kraujagyslių ligomis sergantys senjorai nespėja laiku išsikviesti pagalbos.
Išmanioji apyrankė būtų uždedama naudotojui ant riešo (kaip laikrodis) ir sujungiama su programėle. Tokia sistema stebėtų asmens širdies ritmą ir kūno temperatūros sąsają, o pastebėjus staigų fiziologinių parametrų (širdies ritmo, temperatūros, spaudimo, širdies ritmo variabilumo) pakitimą būtų siunčiamas signalas (SMS žinutė) iš anksto nurodytam artimojo kontaktui. Už papildomą mokestį būtų siūlomos papildomos funkcijos: vietos nustatymo, mitybos, mankštos plano sudarymas.
Idėja gimė jaunimo verslumo konkurso metu
Tokia sistema, pasiūlyta jungtinės aukštųjų mokyklų komandos, sugalvota dvejus metus trukusio projekto „ATVERK-2“ metu. Jį organizavo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir devynios Lietuvos aukštosios mokyklos. Projektas skirtas studentų socialiniam verslumui ir kūrybingumui ugdyti. Esminis šios iniciatyvos tikslas – sudominti studentus verslo kūrimo galimybėmis, lavinti verslumo gebėjimus ir įkvėpti ateities veiklai, kuri atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius.
Projekto metu studentai plėtė savo verslumo žinias, jas vėliau pritaikė kurdami socialinio verslo planus keturiose Lietuvos įmonėse, padedant įmonių atstovams.
Balandžio pradžioje KTU „Santakos“ slėnyje vykusiame baigiamajame projekto renginyje paaiškėjo, kad geriausio verslo plano sumanytojais komisija, sudaryta iš verslo asociacijų, miesto savivaldos ir įmonių atstovų, išrinko komandą, sugalvojusią minėtąją „iPULSUS+“ sistemą.
„Apie projektą sužinojau iš universitete skelbtos informacijos, tad pasidomėjau daugiau. Kaip tik neseniai buvau iškėlusi sau tikslą ugdyti kūrybingumo kompetenciją ir jutau poreikį įgyti daugiau žinių apie verslo veikimo principus, todėl LINPRA mokymai pasirodė gera proga. Ypač paskatino socialinis „prieskonis“, nes pati turiu negalią ir dirbu savanore su panašiais žmonėmis, man aktuali socialinių problemų tematika. Be to, buvo įdomu sužinoti, kaip savo idėjas susieti su verslu ir technologijomis“, – pasakojo KTU taikomosios chemijos studijų programos antrakursė Gintarė Stanytė.
KTU biomedicininės elektronikos studentė Julija Kravčenko tikino, kad ją visada domino verslo kūrimas. „Labai nudžiugau, kai sužinojau, jog praktiškai pritaikyti įgytas teorines žinias vystant verslo idėją bus galima man įdomiausioje medicinos technikos srityje“, – pabrėžė Julija.
Planuojama, kad socialinio verslumo idėjų konkurso nugalėtojų komanda bus apdovanota kelione į vieną iš Europos Sąjungos ekonomikos šalių lyderių – Vokietiją. Joje aplankys pažangiausias šalies gamybines įmones.