Santariškių medicinos miestelis yra svarbi Vilniaus dalis, tačiau jaunieji architektai tvirtina, kad šiai miesto erdvei trūksta gyvybės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto studentai inicijavo projektą „Sveikatos miestas – Santariškės“, siūlydami idėjas, kaip „sveikatos fabriką“ paversti jaukiu sveikatos miesteliu.
VGTU architektūros trečiojo kurso studentai, kuruojami VGTU Architektūros fakulteto dėstytojų, dvi savaites, pasidaliję į septynias grupes, tyrė kasdienį Santariškių miestelio gyvenimą ir siūlė strategijas, kaip sukurti sveikatos miestelio įvaizdį, skatinant ekologinį judėjimą, sodininkystę, kaip pagyvinti miestelį, įrengiant skverus, rekreacines zonas, kaip į žaliąsias Santariškių erdves pritraukti ne tik pacientų, jų lankytojų, bet ir miestiečių. Jaunieji judėjimo Santariškių miestelyje tyrėjai siūlo atokiausiose erdvėse įrengti menines intervencijas ar sudaryti įvairaus ilgio rekreacinius maršrutus. Dalis studentų tikina, jog praverstų ir orientavimosi Santariškėse programėlės.
„Kūrybinių dirbtuvių metu daugiau sužinojome, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria Santariškių sveikatos miestelis. Tai ir buvo svarbiausias dirbtuvių tikslas – įvardyti esmines miestelio problemas. Joms spręsti studentai pasiūlė „minkštojo“ urbanizmo strategijas. Šios idėjos padėtų Santariškių sveikatos miesteliui tapti jaukesniam ir patogesniam čia dirbantiems, sveikstantiems ir besilankantiems žmonėms“, – teigė VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros docentė dr. Indrė Ruseckaitė.
Grupė „Sveikos erdvės“ pasiūlė Santariškių miestelio pradžioje įkurti aikštę, o nutiesta pagrindine pėsčiųjų žaliąja alėja sujungti atskiras miestelio dalis. Taip pat reikėtų įkurti skverus ir rekreacines zonas šalia poliklinikų ir iškelti transporto eismą į miestelio išorę.
Studentų grupė „Patogus judėjimas“ visą parą kameromis filmavo pagrindinę sankryžą, analizavo medžiagą ir nustatė intensyviausias trajektorijas bei spūsčių susidarymo tendencijas. Be to, patikrino susisiekimo galimybes ir patys sėdo į neįgaliųjų vežimėlius, kad išbandytų, kaip miestelio aplinka ir teritorija pritaikyta neįgaliems žmonėms. Po šių eksperimentų pateikė pasiūlymų, kaip judėjimą miestelyje padaryti patogesnį.
Grupė „Rekreacinio judėjimo aiškumas“ iškėlė tezę, jog žmonės mažai naudojasi Santariškių tolimosiomis erdvėmis, nes nežino, kad jos egzistuoja. Studentai pasiūlė dvi strategines sprendimų kryptis: intervencijas kritiniuose taškuose, vadinamosiose psichologinių barjerų vietose, ir rekreacinių maršrutų sudarymą.
Tai – jau ne pirmas bendras VGTU ir Santariškių projektas. Jau porą metų VGTU Architektūros fakultetas ir Santariškių medicinos įmonių asociacija bendradarbiauja ir kartu formuluoja temas studentų kursiniams ir diplominiams darbams: Santariškių miestelio erdves baigiamuosiuose darbuose nagrinėjo skulptūros studentai, o Medicinos biblioteka tapo architektūros studentų baigiamųjų darbų objektu. Santariškių miestelio plėtros temas planuojama nagrinėti ir kitų metų bakalauro ir magistro baigiamuosiuose darbuose.
VGTU