Atsakymą į šį klausimą buvo galima išgirsti pirmadienį Alytaus miesto savivaldybėje surengtos diskusijos „Stabdykime maisto švaistymą Lietuvoje“ metu. Čia vietos valdžios, verslo, socialinių organizacijų atstovai kalbėjosi apie tai, kaip būtų galima išgelbėti atliekamą ir dažniausiai išmetamą maistą. Šiuo tikslu Alytaus miesto savivaldybėje buvo surengta apvaliojo stalo diskusija ir praktinės dirbtuvės, kurias Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės nevyriausybinių organizacijų programos projekto „Stabdykime maisto švaistymą Lietuvoje“ lėšomis organizavo labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.
Aktualioje diskusijoje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas ir mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė, taip pat Alytaus regiono maisto gamintojai, ūkininkai, prekybininkai, savivaldybių, socialinių įstaigų, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.
Diskusijos dalyvius pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras J. Krasnickas. „Manau, jeigu kiekvienas sočiai valgantis turtuolis galėtų pasidalyti su vargšais turimu maistu, badaujančiųjų nei Lietuvoje, nei pasaulyje neliktų. Kas gali padėti, tas turi tai daryti. Tai yra visų mūsų pareiga“, – kalbėjo savivaldybės meras J. Krasnickas.
Apskritojo stalo diskusija pradėta „Maisto banko“ darbo metodų ir rezultatų pristatymu. Šią informaciją susirinkusiesiems pateikė „Maisto banko“ l. e. p. direktorius, Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.
Pasak V. Ilgiaus, Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, o iš viso Lietuvoje skursta daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, tai yra kas penktas šalies gyventojas. „Maisto bankas“ siekia suvienyti jėgas ir vartoti tinkamą atliekamą maistą perduoti skurstantiesiems maitinti.
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ maistą dažniausiai surenka iš prekybos tinklų, logistikos centrų, maitinimo įstaigų. Per dieną surenkamos 2–4 tonos maisto. Jį surenka ir išdalija 46 Lietuvos miestuose įsikūrusių 500 organizacijų darbuotojai. Per metus „Maisto bankas“ surenka beveik pusšešto milijono porcijų maisto, juo aprūpinami 205 tūkst. gyventojų. Taigi šiuo metu tik kas trečias vargstantis Lietuvos žmogus gauna maisto paramą.
Diskusijos metu taip pat kalbėta apie tai, ko trūksta, kad atliekamas maistas būtų atiduodamas žmonėms maitinti, pristatyta priemonė, palengvinsianti atliekamo maisto perdavimą labdarai, – maisto išteklių žemėlapis. Diskutuota apie tai, kaip surinkti daugiau maisto paramai, derybinių įgūdžių stiprinimą ir kitomis aktualiomis temomis.
www.alytus.lt