Saugesnė medicinos prietaisų gamyba ir aukštesnės kokybės produktų užtikrinimas – tokį pokytį medicinos pramonėje užtikrina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studento Tomo Aksenavičiaus baigiamasis bakalauro studijų darbas. Tai – suprojektuotas ir surinktas masinės gamybos elementų surinkimo pusautomatis, kurį greitu metu gamyboje pritaikys Europoje pirmaujanti medicininių kvėpavimo sistemų gamintoja.
„Įrenginys yra skirtas užtikrinti nepriekaištingam gamybos procesui – šiuo mechanizmu gaminami prietaisai, lengvinantys sergančių žmonių kvėpavimą, taigi brokas būtų tiesiog neatleistinas. Kuriant pusautomatį, mano pagrindinis tikslas buvo užtikrinti kokybišką komponentų susiklijavimą. Anksčiau tai buvo daroma rankomis, todėl išlikdavo galimybė suklysti, o darant tai automatiškai eliminuojamas žmogaus klaidos faktorius“, – sako Tomas, pabrėžęs, jog sunkiausias momentas buvo sugalvoti idėją, kaip padaryti, kad patys medicininiai komponentai susijungtų tarpusavyje.
Žodis „pusautomatis“ reiškia, kad mechanizmas yra pusiau automatinis. Procesas nevyksta, jei žmogus pats prie jo nesėdi ir neatlieka tam tikrų operacijų, todėl, operatoriui įdėjus medicininius komponentus į pusautomatį, komponentai susideda ir susiklijuoja tarpusavyje konstruktoriaus sugalvotu mechanizmo veikimo principu.
Medicinos prietaisų gamyboje besispecializuojanti UAB ,,Intersurgical“, kurioje VGTU studentas įsidarbino dar studijų metu, netrukus pradės ne tik suprojektuoto, bet jau ir surinkto bei veikiančio prietaiso gamybą. Daugiau nei 2000 darbuotojų turinčios įmonės atstovai tikina, jog VGTU Mechanikos inžinerijos katedros MPfu-12 grupės absolvento išradimas – svarbus medicinos pramonėje.
„Tomo sukonstruotas pusautomatis surenka vieną gaminamų gaminių, kuris anksčiau buvo surenkamas rankomis. Mechanizavus šį procesą sumažėjo sunkaus monotoniško rankinio darbo, buvo užtikrinta vienodai aukšta visų šių gaminių kokybė, išaugo darbo našumas“, – sako „Intersurgical“ Technologijų vystymo skyriaus vadovas Rolandas Šeštavickas, apibūdinęs studijas su darbu derinantį VGTU studentą kaip smalsų ir gabų darbuotoją, galintį spręsti sudėtingus techninius klausimus.
R. Šeštavicko teigimu, jų įmonėje dirba nemažas būrys VGTU absolventų, kuriančių sudėtingus prietaisus, pusautomačius, automatus, gamybos linijas ir kitą įrangą.
„Universiteto ir verslo bendradarbiavimas – neatsiejami dalykai. Turėdamas tik teorinį pasiruošimą, geru specialistu, ypač konstravimo srityje, gali tapti tik po 3–4 praktinio darbo metų. Taigi studentams labai naudinga skirti laiko praktiniams įgūdžiams ir savo baigiamuosiuose darbuose spręsti realias verslo problemas“, – teigia „Intersurgical“ atstovas.
Tai, jog vis daugiau studentų dar besimokydami universitete įsilieja į darbo rinką, jau labai nebestebina. Vis dėlto tai, kad bakalauro studijų darbas buvo pritaikytas versle ir gamyboje, – išskirtinis ir labai sveikintinas atvejis.
„Jei studento darbas realiai pritaikytas ir pademonstravo patikimumą, našumą, šio studento vertė darbo rinkoje – tiek Lietuvos, tiek pasaulio – žymiai aukštesnė nei „popierinį“ darbą ar „genialią“ idėją pateikusio jaunuolio. Gyvenime pritaikomi darbai studentui kelia ganėtinai aukštus reikalavimus: ne tik tenka spėti laiku atlikti visus projektavimo etapus, bet ir atsiranda papildomas reikalavimas – studentas neturi teisės suklysti, nes realiai gaminamame įtaise ar įrenginyje klaidos paaiškės akimirksniu. Tai suderinti nėra lengva“, – sako T. Aksenavičiaus baigiamojo studijų darbo vadovas, VGTU Mechanikos fakulteto docentas Robertas Urbanavičius, pasidžiaugęs, kad Tomas pasirinko toliau gilinti žinias VGTU parengtoje naujoje magistro studijų specializacijoje „Mechaninių sistemų projektavimas ir gamyba“.
VGTU