Europos lengvosios atletikos čempionatas. Trečiam bandymui įveikti 2,33 m aukštį ruošiasi geltonai žalia apranga dėvintis lietuvis. Sportininkas įsibėgėja, šoka, tačiau kartelė nukrenta. Lengvaatletis pakyla nuo čiužinio ir ploja žiūrovams – iš čempionato jis grįš su sidabro medaliu ant kaklo.
Taip 2012 metų Europos čempionatas Helsinkyje (Suomija) susiklostė geriausiam Lietuvos šuolininkui į aukštį Raivydui Staniui. Stovykloje Portugalijoje šiuo metu esantis sportininkas intensyviai ruošiasi naujam sezonui ir svarbiausioms jo varžyboms – Europos čempionatui Ciuriche.
Per žiemos sezoną R. Stanys įspūdingų rezultatų nepasiekė. Tiksliau – iš viso nedalyvavo jokiose varžybose. To priežastis – stovykloje Pietų Afrikos Respublikoje patirta trauma.
„Gruodžio mėnesį stovykloje vyko paskutinis pasirengimas prieš žiemos sezoną ir likus kelioms dienoms iki jo pabaigos krūvio neatlaikė koja. Raumenys neįplyšo, bet tiesiog reikėjo poilsio. Iki tol jaučiausi labai gerai. Labai norėjau pagerinti Lietuvos rekordą ir tikėjau, kad galiu tai padaryti. Truputį per daug dirbau, nes labai norėjau pasiekti gerą rezultatą, – sakė R. Stanys. – Dėl kojos traumos praleidau visą sezoną, vėliau atsigavinėjau. Laimei, masažuotojas Kostas Medvedevas koją sustiprino per savaitę.“
Vasaros sezonui R. Stanys pradėjo ruoštis stovyklose Portugalijoje ir Palangoje gerindamas fizinį pasirengimą. Antradienį sportininkas išvyko į dar vieną treniruočių stovyklą Portugalijoje, joje jau dirbama stadione.
„Geriausią formą tikiuosi įgyti Europos čempionate. Pirmos sezono varžybos turbūt bus IAAF „World Chalalenge Beijing“ gegužės 21 dieną, – pasakojo šuolininkas į aukštį. – Bus matyti, kaip seksis vasarą. Pasiruošęs esu neblogai, bet ir konkurencija yra padidėjusi. Atsirado daug naujų varžovų, yra daug lygiaverčių priešininkų. Kuris psichologiškai geriau atlaikys ir bus geriau pasirengęs, tas ir laimės.“
Lygiaverčių varžovų R. Staniui Lietuvoje nėra. Praėjusią vasarą jis peršoko 2,28 m, o antro geriausio sezono rezultato savininkas Adrijus Glebauskas nuo jo atsilieka 13 cm.
„Žiemos sezoną praleidau, nežinau, kaip kiti pasiruošė. Gerai būtų, kad atsirastų koks nors konkurentas. Tada būtų įdomiau. Labai sunku, kai visas varžybas pralauki ir paskui šokinėji vienas. Nėra su kuo kovoti, nėra to adrenalino, todėl ne taip ir stengiesi. Tarptautinėse varžybose turi stengtis iš visų jėgų. Aišku, stengiesi ir Lietuvoje, bet labai sunku psichologiškai vienam šokinėti. Dažniausiai būna, kad 2 m yra pradinis aukštis, o aš pradedu nuo 2,10 m, kai kiti baigia.“
Asmeninis R. Stanio rekordas buvo pasiektas Europos čempionate. Trenerių Algirdo Baranausko ir Audros Gavelytės auklėtiniui priklauso antras rezultatas Lietuvos istorijoje – 2,31 m. Šalies rekordininkas yra Rolandas Verkys, 1991 metais įveikęs 2,34 m aukštį. Galbūt treniruočių metu R. Staniui yra tekę peršokti daugiau? „Per treniruotes mažiau šokinėjame. Nesu pasiekęs net asmeninio rekordo. Varžybose stengiuosi parodyti viską, ką galiu. O jei tai daryčiau ir per treniruotes, tai atsirastų didesnė traumų tikimybė. Per treniruotę daugiausia esu peršokęs 2,25 m.“
Nors tam, kad laimėtum bronzą, Londono olimpinėse žaidynėse pakako peršokti 2,29 m, pernai Maskvoje surengtame pasaulio čempionate prizininkų trejetas įveikė bent 2,38 m aukštį. Itin įspūdingus rezultatus rodo ukrainietis Bogdanas Bondarenko, kuris praėjusią vasarą dukart peršoko į 2,41 m aukštį iškeltą kartelę. Per visą istoriją aukščiau šoko tik du sportininkai – kubietis Javieras Sotomayoras (2,45 m) ir švedas Patrikas Sjobergas (2,42 m).
„Su B. Bondarenko teko bendrauti ne kartą. Jis yra paprastas, draugiškas. Daug šuolininkų į komercines varžybas važiuoja be trenerių, todėl kartu valgo, sportuoja, ruošiasi varžyboms, o konkurencija būna laikoma nebent viduje“, – sakė R. Stanys.
„Kas svarbiau – pasaulio rekordas ar olimpinis auksas? Turbūt pasaulio rekordas, nes tai yra istorija. Pasaulio rekordas yra toks aukštas, kad jį pagerinus niekas 1000 metų jo nebepagerintų (juokiasi – aut. past.). Šiaip abu yra svarbūs. O geriausia būtų per olimpiadą pagerinti pasaulio rekordą (juokiasi – aut. past.).“
Lengvaatletis tikina, kad kitų šuolininkų pasirodymus atidžiai stebi ir analizuoja. „Stebiu daugumą šuolininkų į aukštį, kartais net parsisiunčiu vaizdo įrašų. Analizuoju, kaip jie atlieka šuolį. Aišku, nepadarysi taip, kaip daro jie, nes kiekvieno technika gali būti skirtinga. Tačiau pagrindai – įsibėgėjimas ir atsispyrimas – yra tie patys. Yra techninių detalių, pavyzdžiui, vienas tiesiog bėgdamas pašoks, o kitas dar kitaip darys. Pasižiūriu varžovų šuolių, kad neatsilikčiau. Vis dėlto esu patenkintas savo technika.“
Treniruočių stovykla Portugalijoje vyks iki gegužės 6 d.
LLAF informacija
Nuotraukos Alfredo Pliadžio / LLAF