Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Supimo liga: ką daryti, kad vasaros kelionės automobiliu netaptų kančia?
Šeima ir sveikata

Supimo liga: ką daryti, kad vasaros kelionės automobiliu netaptų kančia?

ATNAUJINTA:16 liepos, 2020Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Šią vasarą keliones lėktuvais dauguma iškeitė į išvykas po Lietuvą ar gretimas šalis automobiliu ar autobusu, tačiau ne visiems tokios kelionės – vienas malonumas. Vilnietė Emilija pasakoja, jog nuo vaikystės ilgesnes šeimos išvykas ar mokyklines ekskursijas autobusu prisimena kaip blogą sapną: kol visi mėgaudavosi kelione, ji visą kelią laukdavo, kada pasibaigs supimas, kad netektų vairuotojo vėl prašyti stoti pakelėje. Vaistininkė Inga Norkienė teigia, jog kinetoze, kitaip dar vadinama supimo liga, arba jūrlige, serga beveik visi žmonės, tačiau kai kurie jos nejaučia, nes turi kur kas aukštesnį tolerancijos supimui lygį. O kaip palengvinti sau keliones, jei važiavimas ar plaukimas laivu neatsiejamas nuo pykinimo?

„Mama pasakojo, jog kai buvau visai vaikas, jai keliauti su manimi autobusu būdavo tikras iššūkis, nes nuo supimo nuolat vemdavau. Ši liga bėgant metams kiek susilpnėjo, tačiau niekur nedingo. Vis dar sunkiai galiu ištverti ilgas keliones autobusu ar automobiliu. Važiuodama niekada negaliu skaityti ar dirbti kompiuteriu, nes iš karto pradeda pykinti. Taip pat negaliu daug kalbėti ar sėdėti galinėje automobilio sėdynėje. O jeigu oras leidžia – visada reikia atsidaryti langą. Dabar tai tapo gana įprasta ir kontroliuojama, tačiau vaikystėje buvo daugybė rūpesčių ir nepatogumų, ypač būnant su klasės draugais“, – savo istorija dalijasi mergina.

Vaistininkė teigia, jog supimo liga gali gerokai apkartinti kelionę, – juk dingsta visas pačios kelionės teikiamas malonumas. Ypač sudėtinga keliaujant su mažais vaikais, kurie patys dar negali kontroliuoti pusiausvyros, minčių ar būsenos. 

Kas nutinka kūnui?

Kinetozė pasireiškia kas kartą, kai žmogus juda nevienodu greičiu arba jo kūno padėtis judėjimo metu staiga pasikeičia. Taip sutrinka pusiausvyra bei kai kurių organų veikla, dėl to jie pradeda siųsti nervinius signalus į smegenis, kad reikia sustabdyti šį netikėtą sutrikimą, atsiradusį kūne.

„Įsėdęs į automobilį, autobusą ar laivą žmogus gali jaustis visai neblogai, tačiau jau po keleto minučių prasideda supimas, sutrinka už pusiausvyrą atsakingo vestibulinio aparato veikla. Žmogui pradeda darytis silpna, jis gali pajusti galvos svaigimą. Tada prasideda staigus seilių kaupimasis ir pykinimas. Jeigu prieš tai nebus imtasi veiksmų, kelionė gali labai prailgti ir apsunkti“, – sako vaistininkė.

Jautriausi šiai ligai – vaikai

Vaikai kur kas jautresni už suaugusiuosius, nes jų organai dar tik formuojasi ir nėra atsparūs išoriniam poveikiui. Mažųjų vestibulinis aparatas taip pat labai jautrus, todėl pernelyg staigus supimas gali iš karto sukelti neigiamą reakciją ir vėmimą.

„Tėvai dažnai neįvertina savo važiavimo greičio vingiuotais keliais ar kalneliais, ypač jei vaikai sėdi galinėje sėdynėje. Nuo staigių kūno padėties pokyčių vaiką gali iškart supykinti ir kelionė baigsis liūdnai“, – sako vaistininkė I. Norkienė.

Taip pat vaikams ši liga kur kas sudėtingesnė, nes jie negali „pakentėti“, jie sunkiai koncentruojasi ir ištveria pokyčius, todėl su supimui jautriais vaikais reikėtų elgtis itin atsargiai ir dėmesingai, kitaip vaikams kelionės taps tikru košmaru. Tad jei vaikas prašo važiuoti lėčiau, sustoti ar atidaryti langą – taip reikėtų ir padaryti.

Populiariausias „vaistas“ – imbieras

Gera žinia ta, jog supimo ligą galima suvaldyti, jeigu iš anksto pasirūpinsite vaistais. Vaistininkė teigia, jog prieš ilgesnę kelionę automobiliu, autobusu, laivu ar net lėktuvu supimui jautriam žmogui reikėtų pasirūpinti augaliniais medikamentais.

„Nuo seno yra žinoma, jog labiausiai nuo supimo ligos padeda imbieras. Jame yra dviejų junginių grupės: gingeroliai ir šogaoliai, kurios, veikdamos drauge, efektyviai pašalina pykinimo jausmą. Kitaip nei dauguma vaistų nuo pykinimo, imbieras tiesiogiai veikia skrandį ir greitai užkerta kelią nemaloniems pojūčiams. Tačiau vieno jo valgyti, ypač vaikams, tikrai nesinori. Todėl rekomenduoju augalines tabletes, kuriose yra imbierų šakniastiebių miltelių“, – pataria vaistininkė.

Tačiau jei po ranka neturite nei imbiero, nei tablečių, vos pajutę nemalonius pykinimo simptomus išgerkite vandens su daug citrinos. Tai gali bent trumpam padėti. 

Naudingi patarimai

Vaistininkė I. Norkienė taip pat dalijasi keliais patarimais, kuriais galite pasinaudoti keliaudami automobiliu, autobusu ar laivu. Jie padės sumažinti supimo ligos simptomus, iki kol pasieksite savo kelionės tikslą:

Venkite stiprių maisto kvapų automobilyje ar autobuse – jie labai smarkiai dirgina supimui jautrius žmones.

Niekada nesėdėkite nugara važiavimo kryptimi.

Jei yra galimybė, visada sėdėkite priekinėje automobilio sėdynėje arba pačiame priekyje autobuse – jums reikia matyti kuo daugiau horizonto.

Atsidarykite orlaidę arba langą. Taip visada jausite gryno oro gaivą.

Prieš kelionę pasistenkite daug nevalgyti ir nevartokite alkoholio.

Kelionėje pasistenkite miegoti.

Jei keliaujate su supimui jautriais vaikais, neleiskite jiems skaityti ar piešti automobilyje – tai ypač greitai paskatina jautrumą skrandyje.

Jei vaiką supa, duokite jam rūgštų čiulpinuką ar vandens su citrina.

Visada su savimi turėkite maišelį, ypač jei turite supimui jautrų vaiką. Nes tikrai ne visada spėsite sustoti pakelėje.

Jei pradeda pykinti, giliai kvėpuokite, galite pauostyti mėtų, citrinų, imbierų, rozmarinų eterinio aliejaus – turėkite jo vykdami į kelionę.

Važiuodami su supimui jautriais žmonėmis neskubėkite, nedarykite staigių posūkių, staigiai nestabdykite ir negazuokite. Tai labai greitai paskatina skrandžio jautrumą ir žmogus, nė nespėjęs nieko jums pasakyti, gali apsivemti.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKauno dovanos gatvės menininkams: naujos legalaus piešimo sienos ir gatvės meno festivalis
Kitas straipsnis Gydytoja pataria, kaip vasarą stiprinti kūdikio imunitetą

Susiję straipsniai

JUOKAS STIPRINA SVEIKATĄ, ŠEIMĄ IR LIETUVĄ

29 balandžio, 2026

Kineziterapeutė: žmogaus judesys – tarsi piršto atspaudas, o geriausiai mokomės per gyvą patyrimą

28 balandžio, 2026

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.