Sąžiningas ir savanoriškas mokesčių mokėjimas, taip pat išlaidų skaidrumas ir efektyvumas – tikslai, kurių, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, turi būti siekiama visuomenei aiškiai parodant, kokias viešąsias paslaugas valstybė teikia už jų sumokamus mokesčius. Tam Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią informaciją visuomenei apie 2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų paskirstymą.
„Žinodami, kad sąžiningai mokami mokesčiai mums sugrįš tam tikromis paslaugomis, jaučiame pareigą juos mokėti. Mūsų tikslas – kad taip jaustųsi dauguma šalies gyventojų, o augančiai kartai klausimas „kodėl“ nekiltų. Ši analizė leidžia iš pirmo žvilgsnio į sudėtingą mechanizmą pažvelgti iš kur kas arčiau ir žinoti, kuo pavirsta kiekvienas sumokėtas mūsų euras. Būtent tas žinojimas ir leidžia jaustis šeimininku savo valstybėje“, – sako V. Šapoka.
Be to, viešumas yra pagrindinė priemonė siekiant mažinti korupcijos lygį ir didinti išlaidų panaudojimo efektyvumą, todėl Finansų ministerija skatina visuomenę aktyviau domėtis ir diskutuoti, kam išleidžiami valstybės surenkami mokesčiai.
Palyginus Europos šalių išlaidų kokybinius rodiklius, matyti, kad išlaidų kokybė ne visada priklauso nuo išlaidų dydžio, todėl svarbu rasti vidinių resursų išlaidų kokybei gerinti vykdant reikalingas struktūrines reformas. Be to, pastebima, kad surenkamų mokesčių dalis nuo BVP smarkiai koreliuoja su korupcijos suvokimo indeksu, t. y. gyventojai sumoka daugiau mokesčių tose šalyse, kurių valstybės institucijos laikomos mažiau korumpuotomis.
Analizę galite rasti http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biudzetas/suzinok-kam-2017-aisiais-valstybe-isleis-tavo-pinigus.
Vaizdo įrašą galite rasti https://finmin.lrv.lt/lt/video/suzinok-kam-valstybe-isleidzia-tavo-pinigus
Informaciniuose grafikuose pateikiamos 2017 m. planuojamos Lietuvos viešosios pajamos ir išlaidos apima valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (SODROS) bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamas ir išlaidas. Informacija apie išlaidas pateikiama be ES investicijų ir savivaldybių biudžetų lėšų (jos detalizuotos atskirai). Išlaidos (ir pajamos) pateikiamos milijonais eurų. Skliaustuose pateikiamas 2017 m. planuojamų išlaidų (pajamų) pokytis, palyginti su 2016 m.
Atskiros valstybės funkcijos (pavyzdžiui, gynyba, sveikatos apsauga ir kt.) apima kelių institucijų išlaidas, o institucijos gali veikti keliose funkcinėse srityse, todėl konkrečią sritį analizuojančioje skaidrėje išlaidų suma gali nesutapti su lėšų paskirstymu pradinėje skaidrėje (pastarojoje papildomai įtrauktos ir savivaldybių išlaidos savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kurios taip pat detalizuotos atskirai).
2017 m. planuojama surinkti 12 mlrd. 537 mln. eurų įmokų ir mokestinių pajamų (1 mlrd. 40 mln. eurų daugiau nei pernai) ir suteikti viešųjų paslaugų už 13 mlrd. 41 mln. eurų (772 mln. eurų daugiau nei pernai).
Papildomą socialinę naudą piliečiai gauna per mokesčių lengvatas, kurių 2017 m. planuojama suteikti už 1 mlrd. 53 mln. eurų (131 mln. eurų daugiau nei pernai). Planuojama, kad 2017 m. gyventojų pajamų mokesčių lengvatos sudarys 533 mln. eurų (140 mln. eurų daugiau nei pernai), pelno mokesčio lengvatos – 192 mln. eurų (9 mln. eurų daugiau nei pernai), akcizų lengvatos – 178 mln. eurų (16 mln. eurų daugiau nei pernai), pridėtinės vertės mokesčio lengvatos – 150 mln. eurų (2 mln. eurų mažiau nei pernai).
Didžiausios viešųjų išlaidų sritys ir 2017 m. išlieka socialinė apsauga (37,6 proc. viešųjų išlaidų), sveikatos apsauga (13 proc.) ir švietimas (13,6 proc.).
Socialinei apsaugai šiemet numatyta išleisti 4 mlrd. 905 mln. eurų, iš kurių 1 mlrd. 997 mln. eurų bus skirta senatvės pensijoms, 557 mln. eurų – ligos ir motinystės išmokoms, 498 mln. eurų – netekto darbingumo (invalidumo) pensijoms, 296 mln. eurų – šalpos išmokoms, sumažintų pensijų kompensavimui skiriama 82 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, išlaidos socialinei apsaugai šiemet didėja 327 mln. eurų.
Sveikatos apsaugai suplanuota skirti 1 mlrd. 695 mln. eurų (137 mln. eurų daugiau nei pernai), iš jų 778 mln. eurų planuojama skirti ambulatorinėms ir stacionarinėms (II ir III lygio) sveikatos priežiūros paslaugoms, 292 mln. eurų – vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, 190 mln. eurų – pirminėms ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms.
Švietimui šiemet bus skiriama 1 mlrd. 777 mln. eurų (82 mln. eurų daugiau nei pernai), iš jų 582 mln. eurų mokykliniam ugdymui, 315 mln. eurų aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams, 120 mln. eurų priešmokykliniam ir ikimokykliniam ugdymui. Pažymėtina, kad darbo užmokesčiui yra išleidžiama net 94 procentai mokinio krepšelio lėšų mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Gynybai šiemet planuojama išleisti 801 mln. eurų (158 mln. eurų daugiau nei pernai), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 566 mln. eurų (23 mln. eurų daugiau nei pernai), transportui ir ryšiams 498 mln. eurų (4 mln. eurų mažiau nei pernai), poilsiui, kultūrai ir religijai 399 mln. eurų (21 mln. eurų daugiau nei pernai), žemės ūkiui 271 mln. eurų (2 mln. eurų mažiau nei pernai), aplinkos apsaugai 162 mln. eurų (6 mln. eurų daugiau nei pernai).
2017 metais įmokoms į ES biudžetą planuojama 395 mln. eurų, tačiau gaunamos ES (ir kitos tarptautinės finansinės paramos) lėšos sudarys 2 mlrd. 101 mln. eurų.
Finansų ministerijos inf.