Švedijos Karaliaus Karlo XVI Gustavo kalba Lietuvos Prezidentės surengtoje oficialioje vakarienėje.
Ponia Prezidente, ponios ir ponai,
mes su Karaliene labai džiaugiamės lankydamiesi čia. Noriu padėkoti už šiltą šiandienos priėmimą ir draugiškus Jūsų žodžius.
Mums jau ne kartą teko garbė lankytis Jūsų šalyje ir stebėti čia vykstančius reikšmingus pokyčius. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Švedija buvo pirmoji valstybė, Vilniuje atidariusi savo ambasadą. Per pirmąjį laisvės dešimtmetį mūsų šalis stengėsi prisidėti prie įvairių visuomenės sričių plėtojimo ir paremti Lietuvos siekį sugrįžti į Europos šalių šeimą.
Dabar, kai Lietuva jau vienuolika metų yra Europos Sąjungos narė, mūsų šalys dažnai yra partnerės Europos lygmeniu, tačiau tai nė kiek nesumažina dvišalio bendradarbiavimo svarbos. Aš turiu galvoje Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą. Labai svarbu, kad prasmingi Švedijos ir Lietuvos siekiai ir toliau būtų sėkmingai įgyvendinami ir plėtojami.
Ne ką mažiau reikšmingas ir nuolat intensyvėjantis Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas. Mus jungianti Baltijos jūra universitetams, aukštosioms mokykloms, mokslo ir kultūros institucijoms bei ūkio subjektams atveria vis daugiau bendradarbiavimo būdų ir galimybių.
***
Lietuva ir Švedija yra geros kaimynės ir senos draugės. Mus jungia seni istoriniai ryšiai. 1562 metais Karalius Jonas III ir Kotryna Jogailaitė susituokė netoliese esančioje katedroje. XVI amžiaus pabaigoje jų sūnus Zigmantas keletą metų buvo bendras mūsų karalius. Vazos vardas ženklina istorinę bendrystę, kurią mes jaučiame ir branginame.
Ne ką mažiau nei bendra istorija yra svarbios dabartis ir ateitis. Mes gyvename prie tos pačios jūros, turime tuos pačius kaimynus ir daugelyje sričių susiduriame su vienodais arba panašiais iššūkiais. Užsienio ir saugumo politikos srityse mūsų šalys bendradarbiauja Baltijos jūros regione, Europos Sąjungoje ir globaliu mastu Jungtinėse Tautose. Be to, Švedija ir Lietuva deda vis daugiau bendrų pastangų gerindamos jūros aplinkosaugą bei siekdamos sujungti ir veiksmingiau išnaudoti mūsų energetikos sistemas. Dabar tiesiama bendra elektros jungtis „NordBalt“ bus pradėta eksploatuoti šių metų pabaigoje. Ji taps tiltu, jungiančiu Šiaurės ir Baltijos valstybių energetikos sistemas.
Mes su Karaliene nekantriai laukiame trečiosios mūsų vizito dienos, kai lankydamiesi Klaipėdoje galėsime įsigilinti į šiuos dalykus. Dalydamiesi patirtimi ir mokydamiesi vieni iš kitų, mes drauge kuriame tvarią visuomenę, užtikriname mūsų šalių saugumą ir puoselėjame jų gerovę.
***
Panašiai kaip ir daugelį kitų valstybių, 2008 metais jūsų šalį, ponia Prezidente, ištiko sunki ekonominė krizė. Tačiau Lietuva, per trumpą laiką pritaikiusi iš dalies skausmingas, bet veiksmingas priemones, sugebėjo atsitiesti ir pasiekti stebinantį ekonominį augimą.
Švedija ir Lietuva šiuo metu itin plačiai bendradarbiauja ūkio srityje. Nemažai žinomų Švedijos įmonių užima palyginti didelę rinkos dalį ir aktyviai prisideda prie įvairių Lietuvos ūkio šakų plėtros. Daugeliui šių įmonių yra atstovaujama ir šio valstybinio vizito metu.
Mūsų valstybės taip pat aktyviai dirba švietimo, mokslo tyrimų ir kultūros srityse. Keliuose Lietuvos universitetuose yra dėstomos skandinavų kalbos, ir, kiek žinau, šių specialybių studentai yra paklausūs darbo rinkoje. Įvairūs Švedijos ir Lietuvos universitetai kartu vykdo mokslo tyrimus ir atveria ateities galimybių lazerių technologijų ir gyvybės mokslų srityse.
Sėkminga šių institucijų veikla – tai dar vienas įrodymas, ko mūsų valstybės gali pasiekti veikdamos drauge, kai žmonės gali laisvai judėti, kartu atlikti mokslinius tyrimus ir studijuoti.
***
Ponia Prezidente, 2009 metais, kai mes su Karaliene lankėmės Vilniuje, Lietuva šventė savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tiek pastarąjį apsilankymą, tiek ankstesnes mūsų keliones į Jūsų šalį prisimename su džiaugsmu ir šiluma.
Todėl baigdamas šią kalbą noriu tvirtai pasakyti, kad mums didelė garbė būti Jūsų svečiais ir vėl atvykti į Lietuvą su valstybiniu vizitu. Norėčiau pakelti tostą už Jus, ponia Prezidente, už Lietuvos Respubliką ir už Lietuvos žmones.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.