Psoriazė, kuri dar vadinama žvyneline, daugeliui atrodo kaip ne liga, o tik kosmetinė problema. Tačiau medikai konstatuoja, kad tai yra sunki lėtinė ir negalią sukelianti liga. Ją sunku diagnozuoti, liga nėra išgydoma.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, visame pasaulyje daugiau nei 125 mln., o Lietuvoje per 120 tūkst. žmonių išgirsta šią diagnozę.
„Sergantieji žvyneline kenčia dėl diskriminacijos, bet dažnai negauna jiems reikalingų gydymo paslaugų ir turi mažesnes galimybes dirbti vien dėl to, kad serga šia liga. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama palengvinti sergančiųjų kasdienybę, rūpinasi sklandžia vaistų kompensacija. Jau dabar yra galimybė parinkti tinkamiausius vaistus pacientui, prieinama biologinė terapija. Padaryta jau nemažai, bet visada yra kur tobulėti“, – sako ministras A. Veryga.
Dermatologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos valdybos narė, iniciatyvos „Švari oda“ sumanytoja Agnė Bukartaitė sako, kad sergantys žvyneline susiduria ne tik su fizinėmis problemomis, tokiomis kaip niežulys, trūkinėjanti, pleiskanojanti, pažeista ir sausa oda, bet ir su socialinėmis kliūtimis, tokioms kaip stigmatizavimas, diskriminacija ir negatyvus visuomenės požiūris. Taip yra dėl to, kad daugelis bijo užsikrėsti žvyneline, jei bus šalia sergančiojo, paduos jam ranką, tačiau mokslas jau yra įrodęs, kad tai nėra užkrečiama liga.
VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė Jūratė Grigaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad maždaug trečdalis žmonių, sergančių žvyneline, taip pat serga širdies ir kraujagyslių ligomis, psoriaziniu artritu – labai skausminga ir sunkią negalią sukeliančia uždegimine sąnarių liga.
„Žvynelinė visuomenėje yra paprastai suvokiama kaip liga, nekelianti tiesioginio pavojaus gyvybei ir dažnai nesureikšminama kaip kitos ligos. Tačiau šis susirgimas sukelia ir psichologines problemas, apie kurias visuomenė nepagalvoja. Baimė būti atstumtiems ir pažemintiems sergantiesiems dažnai sukelia psichosocialinių problemų, tokių kaip nerimas, žema savivertė, depresija, intymumo problemos, ir net gali prisidėti prie minčių apie savižudybę formavimosi“, – pasakoja dermatovenerologė J. Grigaitienė.
Anot jos, turima vis daugiau įrodymų, kad ši liga susijusi su sunkiais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, kepenų ligos, depresija ir nutukimas.
Jau kurį laiką vis garsiau kalbama apie tai, kad sergantiesiems žvyneline reikalingas veiksmingas gydymas, kuris padėtų jiems valdyti ligą ir sumažintų tiek fizines, tiek socialines problemas, trukdančias jiems lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Pasak profesorės Matildos Bylaitės-Bučinskienės, žvynelinei iš pradžių taikomas vietinis gydymas – vandens procedūros, įvairūs tepalai.
„Jei jų nepakanka, skiriama šviesos terapija, vaistai nuo uždegimo. Jei ir tai neefektyvu, sergant sunkia žvynelinės forma skiriama biologinė (dar kitaip vadinama taikinių) terapija. Pastarąją Lietuvoje šiuo metu gali skirti tik gydytojų konsiliumas trečiojo lygio ligoninėse“, – sako profesorė.
M. Bylaitė-Bučinskienė priduria, kad naujausi imuninės sistemos tyrimai skatina kurti naujus biologinius vaistinius preparatus, kurie veikia ligą sukeliančias priežastis ir leidžia geriau valdyti ligos požymius ir simptomus.
Spalio 29-ąją minint Pasaulinę žvynelinės dieną, medikai akcentuoja, kad ši liga yra lėtinė, visą gyvenimą trunkanti, neužkrečiama, nepagydoma, luošinanti liga. Pastebėjus bet kokius odos pakitimus, visi žmonės raginami kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu. Jis paskirs reikiamus tyrimus, tiksliai diagnozuos ligą ir rekomenduos tinkamiausią gydymą.
SAM nuotr.