Saulės spinduliams tapus kaitresniems, termometro stulpelis pakyla į viršų, nemažai žmonių pradeda sakyti, kad „atsigauna ir jaučia gyvenimą“, „jaučiasi kaip rojuje“, tačiau nemaža dalis gauna signalų iš organizmo, kad ne viskas gerai. Ypač dažnai tokius ženklus siunčia širdis.
Pasak vaistininkės Živilės Bajoriūnaitės, šiltuoju periodu, ypač vasarą, vaistinėse sulaukiama daugiau pacientų, besiskundžiančių sutrikusiu širdies darbu ar galvos svaigimu, mėtymu į šonus. „Iš tiesų kardiologiniams ligoniams karštas oras yra gana pavojingas, nes jis dažnai lemia ligos paūmėjimą. Tad labai svarbu, kad pacientai reguliariai vartotų jiems paskirtus vaistus, konsultuotųsi su profesionaliais vaistininkais, gydytojais“, – pažymėjo Ž. Bajoriūnaitė.
Gydytojos Raimondos Lukminės teigimu, pakilus oro temperatūrai, suveikia organizmo apsauga, t. y. išsiplečia kraujagyslės, kraujo spaudimas sumažėja, padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Tada pradedama gausiau prakaituoti, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, mieguistumas, gali pasireikšti deguonies stoka, diskomfortas širdies plote, spaudimo pojūtis pakaušio srityje, galvos svaigimas, būna, kad jaučiamas sąmonės pritemimas. Iš pavojingesnių kraujotakos sutrikimų būtų galima paminėti miokardo infarktą ir galvos smegenų insultą. Tai ypač aktualu karštuoju metų laiku, jeigu vartojame per mažai vandens, gausiau netenkame skysčių prakaituodami. Tada kraujas dar labiau tirštėja, gali susidaryti trombų, kurie ir yra viena iš insultų bei infarktų priežasčių“, – pasakojo gydytoja R. Lukminė.
Gydytoja pabrėžė, kad vasarą, kai daugiau prakaituojama, organizme dažnai ima trūkti kalio ir magnio, kurie svarbūs širdies raumens veiklai. „Ypač tai svarbu tiems ligoniams, kurie ilgai vartoja kardiologinius vaistus su diuretikais, nesulaikančiais kalio ir magnio organizme. Šių elementų trūkumas dažnai lemia širdies ritmo sutrikimus. Jeigu pradeda varginti nuovargis, naktimis ima kankinti raumenų trūkčiojimas ar mėšlungis, o vėliau atsiranda ir širdies ritmo sutrikimų, permušimų – tai požymiai, kad trūksta magnio ir kalio druskų. Reikėtų jų vartoti papildomai, kad būtų atkurtas jų balansas organizme. Galima vartoti mineralų ir vitaminų kompleksus. Ir, be abejo, būtina subalansuota mityba, kad jums užtektų visų naudingų medžiagų“, – teigė R. Lukminė.
Vaistininkė patarė, kad norint apsisaugoti nuo karščio visų pirma reikia vengti ilgai būti karštame ore, saugotis saulės spindulių nešiojant kepurę ar skrybėlę, vilkėti lengvus medvilninius drabužius. „Planuokitės savo veiklas taip, kad kuo mažiau būtumėte lauke, kai saulė yra kaitriausia t. y. tarp 11 ir 16 val. Labai svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas, todėl karštuoju metų laiku būtina gerti daug vandens, arbatos, sulčių. Reikėtų vengti kavos, alkoholinių gėrimų, gazuotų gėrimų. O kad palaikytumėte mineralinių druskų balansą organizme, patariame gerti mineralinį negazuotą vandenį kasdien. Skysčių per dieną reikėtų išgerti apie 2–3 litrus. Kardiologiniams ligoniams labai svarbus vaistų vartojimo režimas – laiku ir visada išgerti paskirtus vaistus, vengti aktyviai užsiimti fizine veikla karštuoju metu“, – pabrėžė Ž. Bajoriūnaitė.
Vaistininkės teigimu, žmonėms, turintiems širdies problemų, buvimas atviroje saulėje yra gana pavojingas, nes gali pablogėti jų būklė. Tad saulėje galima būti tik su apsauga nuo saulės ir vengiant tiesioginių saulės spindulių. Patariama ilsėtis lauke ar pajūryje pavėsyje, po skėčiu, svarbu kvėpuoti grynu oru. Jei esate labai įkaitę nuo saulės, nepatartina staigiai šokti į šaltą vandenį, kad neištiktų šokas. Turint širdies problemų į vandenį patartina eiti atsargiai, palengva apsitaškant, prisipratinant.