Iškart po ilgojo šv. Velykų savaitgalio minima Pasaulinė sveikatos diena kviečia susimąstyti apie vartojamo maisto kokybę, jo apsaugą nuo užterštumo bei cheminių medžiagų. Tai puiki proga atkreipti ir valstybinių institucijų, gamintojų bei prekybininkų, ūkininkų, sveikatos priežiūros specialistų ir vartotojų dėmesį į maisto saugos ir tinkamos mitybos svarbą.
Saugus maistas – sveikatos garantas
Maistas yra esminė pasaulio kultūros ir civilizacijos dalis, turinti didžiulę reikšmę tiek ekonomikai, tiek visuomenės sveikatos apsaugai. Maisto sauga – tai tam tikrų sąlygų sudarymas maitinimo įstaigose siekiant užtikrinti maisto kokybę ir apsaugoti jį nuo užteršimo ir apnuodijimo.
Sukrečianti statistika
Maisto saugumui grėsmių kyla dėl aplinkos pasikeitimų, nuolat vykstančių maisto gamybos, paskirstymo bei vartojimo pokyčių. Antimikrobinis atsparumas taip pat kelia iššūkių nacionalinėms maisto saugos sistemoms. Kelionių, migracijos didėjimas, platesnės prekybinės rinkos didina taršos išplitimo tarptautiniu mastu tikimybę.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistikos duomenys kelia nerimą – kasmet su nesaugaus maisto vartojimu visame pasaulyje siejama maždaug 2 milijonai žmonių (daugiausia vaikų) mirties atvejų. Maiste esančios bakterijos, virusai, parazitai ar cheminės medžiagos gali sukelti daugiau nei 200 ligų – nuo viduriavimo iki vėžinių ligų.
Situacija Lietuvoje taip pat nedžiugina. Gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis, dažniausiai plintančiomis per maistą, kasmet auga: per pastaruosius dešimt metų šalyje kasmet užregistruojama iki 20 tūkst. šių ligų atvejų. Tai tik dar kartą įrodo, kad sveikata labai priklauso nuo maisto saugos ir kokybės.
Mažiau maisto – linksmesnės šventės
Artėjant šv. Velykoms, vienai didžiausių metų švenčių, įprasta, kad parduotuvių lentynos tuštėja ypatingu greičiu, o stalai net kelias dienas iš eilės gausiai serviruojami įvairiausiais valgiais. Tačiau ar švęsdami susimąstome, ką ir kokiais kiekiais valgome? Dažnai mėgaujamės maistu net nežinodami, kaip ir iš kokių produktų yra pagamintas patiekalas.
Persivalgymas – vienas didžiausių švenčių keliamų grėsmių. Praūžus linksmybėms dar ilgai valgome patiekalų likučius ir džiaugiamės galimybe bent keletą dienų neužsukti į parduotuvę. Vis dėlto neretai ilgas šventinis sėdėjimas prie stalo sukelia rimtų negalavimų: persivalgymas gali sutrikdyti virškinimo trakto, kepenų ir tulžies organų veiklą, sukelti tokių negalavimų, kaip skydliaukės disfunkcija, hipertenzija, distonija, gastritas, opaligė, netgi sąnarių ligos.
Kaip nepersivalgyti?
Svarbu sekti valgomo maisto kiekį – porcija turėtų tilpti į delną. Pertrauka tarp maisto vartojimo turi būti ne trumpesnė nei 2 val. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja nepiktnaudžiauti skysčiais: geriau vartoti nesaldintus gėrimus, šviežias sultis. Gamindami salotas majonezą pakeiskite aliejumi arba liesesne grietine.
Persivalgymo galite išvengti pasinaudodami keletu paprastų gudrybių. Jei rengiate šventę patys, ruoškite patiekalus, kuriems pagaminti naudosite kiek įmanoma mažiau prieskonių, žolelių ir druskos, nes prieskoniai didina apetitą ir skatina valgyti gerokai didesnėmis porcijomis. Reikėtų vengti ir pikantiškų maisto produktų.
Ką daryti persivalgius?
Galbūt išvengti persivalgymo yra lengviau, tačiau tik nedaugelis gali atsispirti tokiai pagundai. Patariama po sotaus valgymo užsiimti fizine veikla: tai gali būti ilgi pasivaikščiojimai, namų ruošos darbai ar net paprasčiausias indų suplovimas. Fizinis aktyvumas persivalgymo poveikį mažina geriausiai.
Pirmosiomis dienomis po švenčių mityba turėtų būti reguliari ir tinkama: stebėkite maisto kokybę ir kiekį, venkite riebalų, vartokite kuo mažiau druskos. Nepamirškite, jog persivalgymas organizmui sukelia didelį stresą, o šis dažnai lemia sveikatos negalavimų atsiradimą.