Mes niekada nežinome, kokį rezultatą gausime ištraukę margučius iš dažų. Siekdami geriausio rezultato, kantriai laukiame ne vieną ir ne dvi valandas…
Ir kai spalva viršija lūkesčius ar nustebina įmantrūs žolelių vitražai, mūsų džiaugsmingos emocijos pasiekia viršūnę. Tik dėl kantrybės prigaminame kalną laimės hormonų.
O jei nepavyksta, ramiai pripažįstame nesėkmę ir tikslo siekiame toliau.
Viskas taip pat verda mūsų gyvenimuose. Geriausiam rezultatui pasiekti visiems reikalinga kantrybė. O nesulaukę sėkmės mes turime ramiai priimti tai, ką duoda gyvenimas, ir toliau siekti savo tikslų, svajonių.
Tai įdomus, ilgas kūrybinis procesas su laimės hormonais, iššūkiais ir praradimais.
Suskaičiuokime, kiek praeitų metų kelyje palikome pykčio, pavydo, neapykantos, ir nuo šio šv. Velykų ryto, pasaulio atgimimo ženklo, pradėkime kelionę iš naujo.
Ir galbūt pasukę kitu keliu, kuriame išdėlioti ženklai –
kantrybė,
meilė žmogui,
ramybė, –
mes pasieksime tą išsvajotą rezultatą – šviesesnį, gražesnį, šiltesnį, ryškesnį rytojų…
„Lietuvės“ redakcija