Sveika mityba – mados reikalas, prievolė ar būtinybė? Tai bene daugiausia diskusijų sulaukianti sveikos gyvensenos sritis. Mokslinių tyrimų, įrodančių, kad nuo mitybos itin priklauso tokių mirtingumą ir neįgalumą lemiančių ligų, kaip insultas, infarktas ar cukrinis diabetas, vystymasis yra daugiau, nei pakanka, tačiau reikia pripažinti, kad sveikas maitinimasis kol kas nėra masinis reiškinys.
Tradiciškai per riebiai
Dauguma lietuvių maitinasi per riebiai, vartoja labai mažai vaisių ir daržovių, valgo nereguliariai. Sveika mityba yra „apaugusi“ daugybe mitų. Pvz., dauguma žmonių yra įsitikinę, kad sveikai maitintis yra kur kas brangiau nei įprastai arba kad šis maitinimosi būdas labai apriboja tam tikrų maisto grupių vartojimą arba net itin riboja maisto kiekį. Tačiau žmonių, pasiryžusių keisti savo mitybos įpročius, vienas pirmųjų įspūdžių – valgyti reikia kur kas dažniau ir kartais net daugiau, nei jie maitinosi iki šiol. Sveikatos specialistai teigia, kad gyventojams trūksta sveikos mitybos srities žinių. Būdami itin dideli tradicinių lietuviškų patiekalų mėgėjai, lietuviai nelinkę eksperimentuoti virtuvėje, pasistengti, kad ruošiamas maistas būtų kuo įvairesnis ir sveikesnis.
Trečiosios varžytuvės
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras sveikos mitybos skatinimui skiria daug dėmesio, tačiau jau ne vienus metus vadovaujasi principu: maistą reikia išmokti gaminti, o ne tik kalbėti apie jį. O dar tiksliau – apie sveiką mitybą diskutuoti gaminant maistą. Jau trečius metus iš eilės sveikatos biuras sukviečia rajono gyventojus į sveikos mitybos varžytuves. Aplankiusios Daugus, Krokialaukį, šiemet tokios varžytuvės vyko Makniūnuose (mokyklos-daugiafunkcio centro valgykloje). Varžytuvėse dalyvavo būrys dalyvių ne tik iš Makniūnų, bet ir iš Ryliškių, Nemunaičio ir Alovės.
Slaptasis produktas – žuvis
Komandų laukė užduotis – iš dviejų slaptųjų produktų ir tik šešių pasirinktinų ingredientų per vieną valandą pagaminti patiekalą arba net kelis patiekalus, kuriuos būtų galima pavadinti ir sveikais, ir skaniais. Slaptaisiais produktais tapo žuvis ir kiaušiniai.
Žuvis buvo pasirinkta todėl, kad, remiantis apklausų duomenimis, lietuviai per retai vartoja šį naudingą produktą, o vartojantieji jį labai dažnai pasirenka apdorojimo būdą, kuris sumenkina žuvies naudą organizmui. Žuvis vertinga dėl joje esančių polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, fosforo bei kitų mikroelementų ir aktyviųjų medžiagų. Neretas lietuvis mano, kad vartoja pakankamai žuvies, tačiau tai pagrindžia sūdytos silkės ir silkės patiekalų vartojimu. Silkė – maistine verte ir kokybe artima laukinei lašišai, silkėse gausu širdies kraujagyslėms reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų D, B12, seleno. Tačiau šios pagyros yra skiriamos ne ilgai mirkusiai sūryme, o natūraliai silkei. Sūdytą silkę kai kurie gyventojai, ypač turintys aukštą arterinį kraujospūdį, besiskundžiantys inkstų ir kepenų ligomis, dėl joje esančio didelio druskos kiekio turėtų vartoti itin saikingai.
Kaip sveikiausia gaminti žuvį
Valanda prabėgo nejučiomis. Komandos kaip bitutės dūzgė tarp viryklių ir savo stalų. Įpusėjus valandai tapo aišku, kad dauguma komandų laikysis tradicijų ir žuvį keps „apvalkale“. Šeimininkės paklaustos, kodėl žuvį „rengia“ ir ar jos nereikėtų pateikti natūraliai keptos, beveik visos atsakė, kad taip skaniau ir kad taip gamina visą gyvenimą. Kaip sakoma, dėl skonio ginčytis negalima, tačiau reikėtų pasakyti, kad žuvį labiausiai patariama valgyti keptą, garintą ar troškintą kiek įmanoma natūraliau, tai yra niekuo neapvoliotą arba, kaip viena varžytuvių dalyvė pašmaikštavo, „nuogą“, kaip, beje, ir mėsą ar paukštieną. Miltai, kiaušiniai, džiūvėsėliai, grietinė ir kiti patiekalui naudojami produktai prideda nereikalingų kalorijų, sugeria kepant naudojamus riebalus.
Jei varžytuvės, tai ir laimėtojai
Pasibaigus patiekalų gamybos laikui ir paserviravus stalus, kiekviena komanda galėjo trumpai pristatyti savo kūrinį ir argumentuoti, kodėl patiekalas, jų nuomone, yra sveikas ir skanus. Komandos buvo itin išradingos ir netgi dainingos, nes per pristatymus netrūko dainų, ketureilių ir šmaikščių posakių. Itin šiltai buvo sutiktas pačių jauniausių dalyvių komandos (dvi Lauros ir Gabrielė, kurios dar yra tik mokinės) patiekalas „Saulutė“. Merginos pristatydamos patiekalą pasakė, kad šį kartą išėjo, kaip išėjo, bet kai jos turės vyrus – viskas tada tikrai pavyks.
Rinkti sveikiausią ir skaniausią patiekalą buvo nutarta leisti visiems dalyviams, todėl prasidėjo didžioji degustacija. Dalyviai vieni kitiems negailėjo pagyrų: tiek dėl patiekalų, tiek dėl stalų puošmenų. Varžytuvės yra varžytuvės, todėl dalyvių ir komisijos paskirstyti balai nulėmė prizines vietas. Trečią vietą už, kaip pati komanda pavadino, patiekalą „Labiau į Kiniją“ gavo Makniūnų komanda: Gita, Irena ir Genovaitė, kurių patiekalas iš tikrųjų pasižymėjo Rytų virtuvės skoniu ir poskoniais. Antroji vieta atiteko patiekalui „Žvejo sakmė“, kurį pagamino Nemunaičio komanda (Lina, Danutė ir Rasita) ir kuris, komisijos nuomone, pagal žuvies paruošimą galėjo tądien pretenduoti į sveikiausiai paruošto patiekalo nominaciją.
Patiekalu laimėtoju trečiosiose Alytaus rajono sveiko maisto varžytuvėse tapo Ryliškių komandos (Aurelijus, Roma ir Danguolė) pagaminta žuvies užkandėlė. Jai pirmąją vietą lėmė ir komisijos, ir komandų balsai.
www.alytausrajonovsb.lt