Nors apie tamsiąją triadą užsienio literatūroje kalbama jau kurį laiką, dauguma lietuvių išgirdę šį pavadinimą klausiamai pakelia antakius, neretai išspaudžia ir daugiaprasmišką šypsenėlę. Tačiau tokius nustebusius žvilgsnius nesunku suprasti: lietuviškoje mokslinėje literatūroje šis fenomenas minimas itin retai, o populiariojoje spaudoje apie jį galima pasiskaityti keliuose straipsniuose lyčių santykių tema, kuriuose ši „nešventa trejybė“ aprašoma labai aptakiai. Tad kas gi yra ta paslaptingoji tamsioji triada ir kodėl apie ją apskritai verta kalbėti?
Savybės, kurių turime visi, tik vieni daugiau, kiti mažiau
Po tamsiosios triados pavadinimu slepiasi trys iš pirmo žvilgsnio nepageidaujamos savybės: makiavelizmas, narcisizmas ir psichopatiškumas. Makiavelizmas, kaip nesunkiai gali suprasti tie, kurie yra susipažinę su N. Makiavelio veikalais, yra siejamas su polinkiu manipuliuoti žmonėmis, siekti savo užsibrėžtų tikslų bet kokia kaina, neatsižvelgiant į kitų asmenų interesus ar gerovę, taip pat su ciniškumu, įsitikinimu, jog elgesys pirmiausia turi būti naudingas, o ne moralus ar etiškas. Asmenys, pasižymintys aukštu makiavelizmo lygiu, geba atpažinti kitų žmonių silpnybes, jas išnaudoti sau naudingiausia linkme (silpnybių, žinoma, turi ir patys makiavelistai, tačiau jie puikiai geba jas paslėpti). Beje, patys makiavelistai save retai kada mato kaip manipuliuojančią asmenybę, jie labiau linkę įsivardyti gudriais, sumaniais, apskaičiuojančiais.
Antroji tamsiosios triados sudėtinė dalis – narcisizmas. Ko gero, dauguma mūsų esame girdėję mitą apie Narcizą, kuris įsimylėjo savo atspindį vandenyje, grožėjosi juo pamiršęs valgyti ir gerti. Tai ir nuvedė jį prie mirties. Iš šio mito ir kilęs narcisizmo pavadinimas. Narcisizmas šiame kontekste nėra tik meilė sau: tai pasipūtėliškumas, siekis bet kokia kaina būti pripažintam ir įvertintam (net kai tam nėra tikros priežasties), fantazijos apie kitų žmonių kontroliavimą, siekis būti dėmesio centre ir minėtasis manipuliatyvumas. Didingas, netgi grandiozinis, požiūris į save aukštu narcisizmo lygiu pasižyminčias asmenybes veda į nuolatines ego pastiprinimo paieškas, kurios, jei būna nesėkmingos, gali kelti agresyvumą, šiurkštumą, destruktyvumą.
Trečioji tamsiosios triados dalis – psichopatiškumas – gali būti klaidingai tapatinama su psichoze ar psichinėmis ligomis. Iš tiesų psichopatiškumui būdingas aukštas impulsyvumas, aštrių pojūčių siekis, žemas empatiškumo lygis, žemas kaltės, nerimo jausmų lygis. Dėl šių savybių aukštu psichopatiškumu pasižymintys asmenys neretai renkasi parazituojantį gyvenimo būdą, gali įsivelti į nusikalstamas veiklas.
Po šio trumpo tamsiosios triados pristatymo reikėtų paminėti kelis svarbius dalykus. Pirma, nė viena šių savybių nėra klinikinė, vadinasi, ryški šių savybių raiška nereiškia psichinės ligos ar sutrikimo – tai tėra būdo bruožai. Antra, minėtomis savybėmis pasižymime kiekvienas mūsų, vieni mažiau, kiti daugiau, tačiau net ištyrę visą žmonijos populiaciją vargu ar rasime žmogų, kurio tamsiosios triados asmenybės savybių išraiška būtų nulinė. Ir nors šios savybės iš pirmo žvilgsnio ir yra neigiamos ir nepageidaujamos, tam tikri jų lygiai nėra kenksmingi asmens adaptyvumui ar socialumui, o kartais yra netgi pageidaujami: žiupsnelis makiavelizmo padeda būti geru lyderiu, narciziška charizma yra naudinga pardavėjui ar vadybininkui, o apie psichopatiškumą ir politiką sklando savotiškos legendos (lai atleidžia mūsų gerbiamieji politikai už šį pastebėjimą).
Tamsiosios triados ir sukčiavimo ryšys
Paaiškinus tamsiosios triados sampratą galima pereiti prie antrosios šio komentaro dalies – kaip ir kodėl šios asmenybės savybės gali būti susijusios su akademiniu nesąžiningumu. Kas yra akademinis nesąžiningumas ar sukčiavimas, ko gero, suprantame visi, o pedagogai galėtų ne tik diskutuoti apie tai valandų valandas, bet ir papasakoti įdomių bei kurioziškų istorijų iš savo darbo patirties. Tad kodėl gi makiavelizmas, narcisizmas ir psichopatiškumas gali būti siejami su taisyklių akademinėje aplinkoje nesilaikymu, nusirašinėjimu bei plagijavimu?
Autorių, nagrinėjančių tamsiosios triados bei sąžiningumo ryšį, teigimu, būdo bruožai, apibūdinantys tamsiosios triados komponentus, yra šio ryšio priežastis. Pavyzdžiui, aukštu narcisizmu pasižyminčios asmenybės siekis būti pripažintu protingu bei gabiu gali būti priežastis elgtis nesąžiningai (gerai, jei asmuo išties yra protingas, bet ką daryti, jei norisi kitų akyse tokiam atrodyti, bet nesi apdovanotas gera galva). Aukštu makiavelizmu pasižymintys asmenys, kaip minėta, yra linkę siekti savo tikslų bet kokiais, netgi neetiškais, būdais: jei tokio asmens tikslas yra išlaikyti egzaminą kuo geriau, jis bus labiau linkęs elgtis nesąžiningai egzamino metu, nes, tokio žmogaus įsitikinimu, „tikslas pateisina priemones“. Galiausiai aukštas psichopatiškumo lygis lemia asmens polinkį į rizikingą elgesį, tikslų siekimą lipant per kitų galvas, rizikos nuvertinimą, o šie bruožai savo ruožtu pagelbėja tokiam asmeniui griebtis nesąžiningo elgesio akademinėje aplinkoje.
Nusirašinėjama dėl skirtingų priežasčių
Mokslinio darbo, kurį atlikau Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijuodama psichologiją ir kurio rezultatai šiame straipsnyje trumpai aptariami, tikslas buvo išsiaiškinti, ar toks autorių aprašomas (ir tyrimais patvirtintas) ryšys gali būti atrastas ir tarp Lietuvos paauglių. Tyrime dalyvavo vienos gimnazijos 15–17 metų amžiaus moksleiviai. Tamsioji triada tirta naudojant 27 teiginių trumpąjį tamsiosios triados instrumentą SD3. Akademinio sąžiningumo lygis vertintas prašant tiriamųjų pažymėti nusirašinėjimo/plagijavimo dažnumą per pastaruosius vienus metus. Įvertinus tamsiosios triados komponentų lygį bei akademinio sąžiningumo lygį, pastebėta, jog du iš trijų tamsiosios triados komponentų yra reikšmingai susiję su akademinio sąžiningumo lygiu: rezultatų analizė atskleidė, jog moksleiviai, pasižymintys aukštesniu makiavelizmo arba psichopatiškumo lygiu, pasižymi mažesniu akademiniu sąžiningumu, o reikšmingo ryšio tarp narcisizmo ir akademinio sąžiningumo nebuvo rasta (tačiau rezultatai liudija tokio ryšio tendenciją, tad tikėtina, jog padidinus tiriamųjų imtį toks ryšys galėtų būti atrastas).
Tad kokios gali būti šio tyrimo išvados? Ką daryti su atrastu ryšiu? Pirmiausia tai gali būti signalas pedagogams apie tai, kad nusirašinėja ne tik „tinginiai“, atidėliotojai, vėjavaikiai ar „nieko nesugebantys“. Akademinį nesąžiningumą gali lemti ir minėtosios savybės, kurios pasireiškia ne tik rašant kontrolinius darbus ar egzaminus, bet ir kasdienybėje, santykiuose su kitais žmonėmis, tad nurašyti visų nusirašinėjančiųjų kaip neprotingų nevertėtų. Stebint paauglį, įvertinant jo elgesį, bendravimą su aplinkiniais ir, jei reikia, taikant psichologinį testavimą, galima atrasti daugybę įdomių dalykų, kuriuos pastebėjus laiku ir prie kurių dirbant vaiką ar paauglį dar galima kaip molį „perminkyti“. Žinoma, didelių stebuklų tikėtis nevertėtų: psichologų teigimu, darbas su minėtomis asmenybės savybėmis yra ilgas ir sudėtingas, ne visada atnešantis saldžių vaisių, tačiau, dirbant nuosekliai, ugdant prosocialius įgūdžius, galima tikėtis neblogų rezultatų, rodančių „naujo“ paauglio atsiradimą.
Eglė Mockaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos studentė