Profesorė Valentina Dagienė savo charizmą, entuziazmą ir mokslines žinias skleidžia ne tik Vilniaus universitete (VU) – jos pasiekimai ir darbai keliauja per visą pasaulį. Tai turbūt vienintelė mokslininkė, apie kurios veiklas žino visi – nuo Lietuvos penktoko iki Japonijos mokytojo. Šių metų rugpjūčio mėnesį Indonezijoje vykusioje Tarptautinėje informatikos olimpiadoje (IOI) VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorei V. Dagienei buvo įteiktas išskirtinis apdovanojimas už nuopelnus IOI bendruomenei.
2007 m. prof. V. Dagienė inicijavo ir kasmet rengia IOI konferenciją, skirtą tyrimams ugdant visame pasaulyje informatikai gabius mokinius, įsteigė kasmetinį tarptautinį recenzuojamą mokslo žurnalą „Olympiad in Informatics“, kuris leidžiamas iki šiol. Prof. V. Dagienė trylika metų dirbo tarptautiniame IOI olimpiados valdymo komitete.
Prof. V. Dagienė papasakojo apie savo darbus, pasiekimus ir motyvaciją.
Daug metų rūpinatės informatikos ugdymu visame pasaulyje, o kartu – ir moksleivių olimpiadomis. Kas Jus labiausiai motyvuoja taip aktyviai užsiimti informatikos ugdymu?
Apskritai mane motyvuoja galimybė pagerinti vaikų mokymąsi, bent kiek daryti įtaką ugdymui, padėti ne tik Lietuvai, bet ir įvairioms kitoms šalims geriau mokyti, įtraukti vaikus nuo mažumės, padėti pajusti mokslo – informatikos, matematikos – grožį. Taip pat – rasti gabius informatikai vaikus ir juos ugdyti.
Trylika metų dirbote tarptautiniame IOI olimpiados valdymo komitete. Koks buvo Jūsų kelias iki šio komiteto?
Daug metų prieš tai organizavau Lietuvos informatikos olimpiadas, rengiau užduotis Jaunųjų programuotojų mokyklai, rašiau metodinius straipsnius mokytojams, vedžiau seminarus. Turėjau daug ryšių su mokyklomis ir mokytojais. Mano moksliniai darbai susiję su informatikos didaktika, ugdymu.
Už ką atsakinga IOI bendruomenė? Kokias šalis vienija?
IOI bendruomenė sudaro sąlygas patiems gabiausiems mokiniams atvykti ir išbandyti jėgas. Šalių daug, kasmet susitinka mokiniai iš 85–90 šalių.
Kokius didžiausius iššūkius per tuos metus teko įveikti?
Labai daug visko būta. Ir politinių nesutarimų, pavyzdžiui, kai kurios šalys negali vykti į kai kurias kitas šalis (Izraelis nebuvo priimtas šiais metais Indonezijoje). Ir įvairių dalykinių sprendimų – kokias programavimo kalbas naudoti, kaip mokiniams pateikti užduotis ir pan. Be to, aš įsteigiau konferenciją olimpiados metu, kasmet organizuoju, surenku straipsnius ir išleidžiu žurnalo „Olimpiads in Informatics“ tomą.
Kaip keičiasi tarptautinė informatikos bendruomenė? Kaip tame kontekste atrodo Lietuva?
Gudrėja mokiniai, reikia taikytis prie naujų galimybių. Lietuva išsilaiko vis apie vidurį, kartais aukščiau vidurio. Labai norėtųsi gauti aukso medalių (seniai besame gavę), bet tam reikia daugiau investicijų – laiko dirbant su mokiniais ir, žinoma, mokytojais. Nes pirmieji būsimų olimpiadininkų rengėjai yra mokyklų mokytojai.