Lietuvos studentai aktyviai bando pradėti nuosavus verslus ir patys susikurti sau darbo vietas. Tačiau, siekiant tikro šalies ekonominio proveržio ir norint išvengti protų nutekėjimo į užsienį, svarbu ugdyti verslumo kompetencijas, palaikyti bendradarbiavimą ir tobulinti jau esamas įmones, teigia ekspertai, komentuodami tyrimo „GUESSS“ rezultatus. „GUESSS“ – pasaulinis studentų karjeros ir verslumo tendencijų tyrimas, kuriame buvo apklausta per 209 tūkst. studentų 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje tyrimą organizavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas (VDU ŽŪA BPF) su partneriais.
Tyrime, kuriame Lietuva dalyvavo jau antrą kartą, elektroninėse apklausose buvo apklausti studentai iš Europos, Azijos, Okeanijos, Centrinės ir Pietų Amerikos bei Afrikos. Pusė apklaustųjų gyvena išsivysčiusiose valstybėse, prie kurių priskiriama ir Lietuva, o likusi pusė – žemesnei kategorijai priskiriamose besivystančiose šalyse.
Mūsų šalyje šįkart buvo apklausti 1059 studentai iš 22 aukštųjų mokyklų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose.
Estai lenkia ir studentų verslumu
Tyrimas atskleidė, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse nuosavus verslus studijų metu vysto 4,8 proc. studentų, o pradėti verslą bando 14,7 procentų. Besivystančiose valstybėse studentai kur kas verslesni – čia nuosavus verslus studijų metu plėtoja 17,3 proc. studentų, o pradėti verslą bando net 44,6 proc., t. y. beveik kas antras studentas. Lietuvoje apklausos metu 8,7 proc. studentų plėtojo nuosavą verslą, o 15,3 proc. siekė jį pradėti. Lyginant su 2016-ųjų apklausa, studentų aktyvumas versle yra padidėjęs, ypač besivystančių šalių grupėje.
„GUESSS“ tyrimo projektui Lietuvoje vadovaujanti VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto atstovė Virginija Kargytė teigia, kad mūsų šalyje, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, yra santykinai daugiau studentų, kurie susikuria sau darbo vietą, siekdami užsidirbti pinigų studijų laikotarpiui.
„Lietuvoje tokių studentų yra 8,7 proc., o štai, pavyzdžiui, Airijoje jų 3,6 proc., Vokietijoje – 3,7 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 45,1 proc. verslaujančių studentų neplanuoja tęsti šios veiklos po studijų, didesnis lietuvių aktyvumas rodo santykinai prastesnę jų ekonominę padėtį nei aukštesnį verslumo lygį. Kita vertus, Estijoje, į kurią dažnai lygiuojamės, nuosavus verslus studijų metu vystančių ir bandančių juos pradėti studentų yra reikšmingai daugiau nei kitose Europos šalyse ir Lietuvoje. Panašus studentų verslumo lygis būdingas ir kai kurioms Rytų Europos šalims, pavyzdžiui, Čekijai“, – rezultatus komentuoja V. Kargytė.
Karjeros pradžioje nori būti samdiniais, vėliau – darbdaviais
Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė studentų savo karjeros pradžią mato samdomame darbe verslo įmonėje. Lyginant su besivystančiomis šalimis, Lietuvoje ir kitose pažangesnėse valstybėse daugiau studentų karjeros pradžioje pirmenybę teiktų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ilgesnėje perspektyvoje, kai sukaupiama patirties, studentams patrauklesnė tampa nuosavo verslo idėja.
„Tokia strategija būdinga studentams visose šalyse. Iš karto po studijų baigimo steigti nuosavą verslą ir dirbti jame Lietuvoje norėtų 6,2 proc. studentų, išsivysčiusiose šalyse – 4,3 proc., besivystančiose – 13,3 proc. O praėjus penkeriems metams po studijų verslininkais save mato jau 42,3 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 26,4 proc. išsivysčiusiose šalyse ir 41,4 proc. – besivystančiose. Tad nors girdime nusiskundimų, jog Lietuvoje formuojamas neigiamas požiūris į verslą, akivaizdu, kad studentų požiūris į verslininko karjerą labai pozityvus. Tačiau tenka pabrėžti, kad toks susidomėjimas veikiau yra teigiamo požiūrio požymis nei realus verslumo potencialas: vos trečdalis Lietuvos studentų, planuojančių tolesnėje ateityje steigti savo verslą, šiuo metu gali pasakyti, kada ir kokį konkretų žingsnį žengs verslo kūrimo link“, – teigia VDU atstovė.
Pašnekovė pažymi, kad, remiantis tyrimo rezultatais, Lietuvoje vis dėlto labiau tikėtinas naujų verslų kūrimas nei vystymas tų, kuriuos sukūrė vyresnioji karta, – studentų, planuojančių perimti tėvų verslą, yra labai mažai. Per vienerius metus tai planuoja padaryti mažiau nei vienas procentas, o per 2–5 metus – 3,2 proc. Lietuvoje apklaustų studentų, kurių tėvai vysto verslą. Kitose šalyse šie rodikliai aukštesni.
Viešose institucijose dirbti nori mažiausiai
Taip pat pastebėta, jog iškart po studijų baigimo viešose institucijose dirbti norėtų 14,5 proc. Lietuvos studentų, o po penkerių metų jų lieka tik 9,5 proc. O kitų šalių rodikliai yra aukštesni – tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse norą dirbti viešajame sektoriuje išreiškė maždaug penktadalis apklaustųjų.
„Tokie rezultatai pagrindžia nuogąstavimus, jog mūsų šalyje būtina gerinti darbo sąlygas šiame sektoriuje, ir tai nebūtinai turėtų apsiriboti atlyginimų kėlimu. Nauja specialistų karta nori matyti savo darbo rezultatą, kurį kartais sunku pasiekti neefektyviai dirbančioje sistemoje arba dėl išteklių stokos“, – dėsto V. Kargytė.
Studentai mažiau nei moksleiviai svarsto apie emigraciją, palaiko dvigubą pilietybę
Tyrime analizuotas ir mūsų šaliai opus protų nutekėjimo klausimas. Lietuvoje 11 proc. studentų nurodė, kad po studijų ketina dirbti, plėtoti nuosavą verslą arba tęsti mokslą užsienyje. Bandomojoje apklausoje, atliktoje 2016 m., tokį ketinimą išreiškė 10,4 proc. Lietuvoje apklaustų studentų.
Pasak Virginijos Kargytės, pastaruoju metu emigracija dažnai siejama ne su ekonominiais veiksniais, o su biurokratija, korupcija, prasta viešųjų paslaugų kokybe ar jų prieinamumo, pagarbos ir tolerancijos trūkumu. Tačiau tyrimas parodė, jog jaunimui ekonominiai veiksniai yra itin svarbūs.
„Mūsų tyrimas leido nustatyti, kad studentams vis dėlto svarbiausi yra ekonominiai ir socialiniai veiksniai, t. y. sunkumai susirasti kvalifikaciją atitinkantį darbą, maži atlyginimai, ekonominio ir socialinio saugumo stoka. Siekis įgyti naujos patirties ir savirealizacijos galimybės taip pat įvardijami kaip svarbūs veiksniai, dėl kurių studentų nuomonės mažiausiai išsiskyrė“, – Lietuvos studentų emigracijos priežastis komentuoja ekspertė.
Pašnekovė pastebi, kad tarp studentų yra mažiau galvojančių apie emigraciją, nei jų buvo nustatyta moksleivių gretose, remiantis el. dienyno „TAMO“ atstovų atlikta apklausa.
„Tai rodo kokybiškos ir įtraukios švietimo sistemos svarbą, nes turint galimybių tobulėti, o vėliau susikūrus draugų ir profesinį tinklą motyvacija išvykti, tikėtina, bus mažesnė. Nepaisant to, reikia pažymėti, kad jaunimas nori mobilumo. Šį kartą Lietuvos studentų teiravomės ir nuomonės apie dvigubą pilietybę. 80,6 proc. palaikė šią idėją, 17,2 proc. prieštaravo, o 2,2 proc. susilaikė nuo atsakymo. Lyginant su bendrais šalies apklausų rezultatais, tai – labai stiprus palaikymas“, – sako V. Kargytė.
Studentų verslo niša – aukštos kokybės produktai ir paslaugos
Studentų verslai paprastai yra mažos įmonės, tarp kurios savininkų dažniau yra steigėjo giminaičiai nei jo kolegos studentai. Lyginant su labiau pažengusiomis valstybėmis, besivystančiose šalyse studentų startuoliai atrodo „solidžiau“ – nors ten įmonės jaunesnės, tačiau jose yra daugiau darbuotojų ir bendrasteigėjų. Lietuva taip pat atspindi šias tendencijas: mūsų šalyje net 55,8 proc. studentiškų verslų sudaro vieno darbuotojo įmonės, 63,8 proc. šalies studentų, turinčių verslą, jį vysto savarankiškai.
„Reiktų paminėti, kad studentai, bandantys steigti verslą, yra labiau linkę bendradarbiauti ir kaip verslo partnerius dažniau mato savo kolegas studentus. Lietuvos atveju šie studentai daugiau orientuojasi į reklamos, dizaino, rinkodaros, informacinių ir komunikacijos technologijų sritis, mažiau – į statybos, nekilnojamojo turto, finansinių paslaugų ir prekybos sritis, lyginant su jau verslą turinčiais studentais ir tais verslais, kuriuos vysto studentų tėvai“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, apklausa leidžia patvirtinti, jog verslą studijų metu bandantys steigti studentai yra didesni idealistai, nes juos labiau motyvuoja siekiai išspręsti tam tikras visuomenės problemas („pakeisti pasaulį“) nei finansinė sėkmė, kuri yra labai svarbus studijų metu veikiantį verslą turinčių studentų motyvas.
Tyrimas atskleidė ir studentų turimų verslų paskirtį. „Nepriklausomai nuo šalies ekonomikos išsivystymo lygio, pagrindinė studentų verslo niša yra gaminamų produktų arba teikiamų paslaugų kokybės gerinimas. Kiti tikslai, pavyzdžiui, kaštų optimizavimas, įėjimas į naujas rinkas, Lietuvoje ir kitose šalyse studentų įvertinti kaip mažiau svarbūs. Kadangi kalbame apie labai mažas įmones, tokia strategija logiška, o sėkmingas jos įgyvendinimas rinkai gali pasiūlyti inovatyvesnius produktus ir paslaugas“, – apibendrina V. Kargytė.
Lietuvos ekonomikos proveržio variklis – bendradarbiavimas
Tyrimo rezultatus aptarė LR ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, UAB „Staticus“ generalinė direktorė Aušra Vankevičiūtė, „Ernst & Young“ (EY) konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris. Visi jie vieningai sutarė, kad aukštas studentų verslumo lygis nėra pakankama sąlyga šalies ekonomikos proveržiui.
„Dažnai verslumas suprantamas siaurąja prasme kaip įmonės įsteigimas. Iš tiesų tai – daug platesnė sąvoka. Pradedančiajam verslininkui būtinas kompleksas kompetencijų, kurios turėtų būti ugdomos dar mokykloje. Matome, kokias progresyvias verslo idėjas vysto Lietuvos „Junior Achievement“ programos, kurioje dalyvauja per 350 mokyklų, dalyviai. Didesnio mokyklų ir mokinių skaičiaus įtraukimas į tokią programą galėtų duoti didelį efektą“, – teigė M. Skuodis.
L. Dičpetris atkreipė dėmesį, kad svarbu kalbėti ir apie esamų įmonių veiklos tobulinimą bei plėtrą – o tam taip pat reikalingas verslumas.
„Lietuvoje labiau dominuoja žemesnę pridėtinę vertę kuriančių sektorių (transporto, žemės ūkio) verslai. EY periodiškai atlieka 1000 geriausių įmonių pridėtinės vertės kūrimo ir dalijimosi ja tyrimą, kuris rodo, kad mūsų šalyje net ir minėtuose sektoriuose yra labai aukšto produktyvumo įmonių, investuojančių į žmones, technologijas, verslo modelius. Kita nepanaudojama galimybė –bendradarbiavimas, nes konkurencingi galime būti tik dirbdami ekosistemose. Įveikusi šį barjerą, Lietuva įgytų didesnį pagreitį“, – kalbėjo EY atstovas, atkreipdamas dėmesį, kad potencialo sukurti daugiau pridėtinės vertės yra visuose sektoriuose.