Šiuolaikiniai vaikai yra visa galva panirę į išmaniąsias technologijas, kurios tapo įprasta jų gyvenimo dalimi. Psichologė Jūratė Bortkevičienė teigia, kad už tai labiausiai yra atsakingi tėvai, kurie nuo mažų dienų vaiko dėmesį užima įduodami jam telefoną ar planšetinį kompiuterį. Tačiau ji pastebi, kad suaugusieji sėkmingai gali sukurti vaikui kitą realybę pasitelkę ne išmaniuosius įrenginius, o fantaziją bei žaidimą.
Pasak jos, kūrybingumo lavinimas vaikui padeda susipažinti su įvairiomis emocijomis ir jas išgyventi. „Vaikų vaizduotę lavina įvairūs dalykai – įsivaizdavimas esant skirtingais personažais, pasakų skaitymas, vaidinimai, maisto ragavimas, įvairių medžiagų atpažinimas užmerktomis akimis, gaminimas, problemų sprendimo užduotys. Ir, atvirkščiai, kūrybingumą slopina didelis kiekis žaislų. Geriau duokite mažajam dėžių, klijų, žirkles ir lipnią juostelę. Tuomet ir pamatysite, kokie vaikai kūrybingi ir kupini idėjų“, – akcentuoja J. Bortkevičienė.
Ji sako, kad būna periodas, kai vaikai nori būti superherojais, tuomet svarbu leisti jiems būti tuo, kuo nori – princais ir princesėmis, šuneliais ar katytėmis. Pasak jos, reiktų padėti vaikui įsijausti į norimą vaidmenį.
Būtent tėvų pastangos bendrauti ir rodomas asmeninis pavyzdys padeda vaikams susitvarkyti su neigiamomis emocijomis. O jos gali kilti dėl įvairių priežasčių, nes jie dar tik mokosi gyventi. Pyktį gali sukelti situacijos, kai suaugusieji iš regos lauko patraukia išmaniuosius įrenginius, vaikas įsigeidžia kokio nors daikto, nenori eiti į darželį ar mokyklą.
„Jeigu mažyliai yra įpratę be apribojimų naudotis planšetiniu kompiuteriu, telefonu ar žiūrėti televizorių, kai tik patraukiame ekraną iš akių zonos, tuomet prasideda protestavimas decibelais. Kiti vaikai nebesugeba net valgyti, jeigu prieš akis nėra ekrano. Tam, kad nuramintų ir apsaugotų vaikus nuo neigiamų emocijų, tėvai neretai puola į neviltį ir tiesiog jiems nusileidžia. Tai yra blogiausia, ką tėvai gali padaryti savo vaikams, nes auklėdami juos tokiu principu skatina ne tik priklausomybę, bet ir supratimą, kad viską, ko užsigeidė, galima gauti šaukiant“, – teigia psichologė.
Išlieti emocijas galima ir per kūrybą, todėl čia nereikėtų vaikų varžyti. Jie gali piešti, lipdyti, šokti, sportuoti ar dainuoti. Jos teigimu, vaikams piešiant žalią dangų ar violetinius grybus, jų nereiktų taisyti ir sakyti, kad iš tiesų dangus yra mėlynas, o violetinių grybų nebūna. Svarbu leisti vaikams kūrybiškai priimti sprendimus, laisvai rinktis spalvas, formas ir medžiagas.
„Molio lipdymas, sportas, šokis, dainavimas ar kitos veiklos taip pat padeda išlieti emocijas. Nereikia bėgti nuo neigiamų jausmų, svarbu padėti vaikams juos išgyventi ir priimti. Jei mes stengsimės apsaugoti vaikus nuo bet kokios įtampos, nusivylimo, pykčio, jie neišmoks tų jausmų išgyventi. Kuo anksčiau mes išmokome priimti įvairias emocijas, tuo stipresni ir ramesni jie tampa ateityje“, – teigia J. Bortkevičienė.
Daugybė mūsų šalies vaikų neturi galimybių lankyti įvairių kūrybingumą skatinančių būrelių ar net stokoja ramybės namuose, kasdien renkasi dienos centruose visoje Lietuvoje. Jų veiklą asociacija „Gelbėkite vaikus“ kartu su „Circle K“ remia per paramos akciją „You give, we give“.