Ne paslaptis, kad šiuolaikiniame pasaulyje darbo ir namų aplinkoje dažnai susiduriame su stresu. Dažnai ne tik nemokame jo suvaldyti, bet ir nerandame veiksmingų būdų jį numalšinti. Prie streso dažnai prisideda ir vidinės asmenybės problemos: baimės, kompleksai, tam tikri savęs suvaržymai. Visa tai sudaro tarsi uždarą ratą, kuriame besisukdamas žmogus neranda išėjimo. Būtent tada prasideda rimtesni negalavimai, ligos. Norint to išvengti imamasi įvairių veiklų: jogos, įvairiausių pomėgių ar kitų atsipalaidavimo būdų. Viena tokių veiklų gali tapti ir populiarėjanti teatro terapija.
Teatro terapija – kas tai?
Pasak Kazio Binkio teatro vadovės, režisierės, scenaristės ir teatro pedagogės Nidos Žilinskienės, dažnai žmonėms sunku atskirti teatro terapiją nuo tiesiog teatro veiklos. Teatro terapijoje nesiekiama aktorinio meistriškumo, svarbiausia užduotis nėra spektaklio pastatymas. Teatro terapijoje atsipalaiduojama, analizuojama, ugdomas kūrybingumas, kuriami linksmi savo ateities teatriniai koliažai ir pan.
Teatro terapija – daugiasluoksnė veikla, kurioje taikomi skirtingi metodai bei technikos. Jomis siekiama neigiamas gyvenimo emocijas ir potyrius pakeisti geresniais. Nida Žilinskienė dažnai veda teatro terapijos sesijas ir pastebi įvairių technikų naudą terapijos dalyviams. Dažniausiai per teatro terapiją taikomi K. Stanislavskio, M. Čechovo ir kitų gerai pasaulinėje teatro istorijoje žinomų teatro pedagogų, režisierių, aktorių sukurti metodai. Iš to gimsta vis nauji rezultatai, atsižvelgiant į poreikius įgaunantys vis kitokias formas. „Nė vieno teatro terapijos užsiėmimo neįmanoma suplanuoti tiksliai nuo pradžios iki galo, per šią veiklą pasineriama į kūrybinį procesą, prisitaikoma prie bendros psichologinės atmosferos. Pajutusi grupės narių poreikius, pasuku užsiėmimo tėkmę ta linkme, kurios tuo metu reikia. Visada privalau stebėti kiekvieną grupės narį, jo kintančią nuotaiką, nerimą ar kūrybinius proveržius. Džiugu stebėti, kaip kelių valandų užsiėmimo metu gerokai apvytęs organizmas ar net visa grupė pamažu virsta energingu ir spinduliuojančiu organizmu“, – pasakojo Nida.
Taikomi įvairūs metodai
Teatro terapijoje svarbus atsipalaidavimas ir kūrybingumo, fantazijos pažadinimas. Tai padaryti padeda M. Čechovo metodas. Užduotys atliekamos skambant ramiai meditacinei muzikai, visiškoje tyloje, kiekvienas dalyvis turi pabūti su savimi. O grupės vadovas keičia užduotis ir veda dalyvius atsipalaidavimo link.
Toliau atliekami improvizaciniai pratimai. Jie leidžia grupei susipažinti su aplinka, pažinti šalia esančius žmones, moko juos suprasti, ugdo empatiją, taip pat moko apeiti tuos, kurie mus smukdo ar žlugdo. Improvizuodami dalyviai gali pasijusti skirtingame kailyje, t. y. suprasti, kaip jaučiasi žmogus vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis, tapę įvairiais personažais jie gali pasinerti į savianalizę ir apmąstymus. Taip pat taikomi teatriniai testai, kuriais pasitikrinami savi pojūčiai, galbūt atrandami net pačių nežinoti charakterio bruožai, sielos poreikiai ir pan.
Teatro terapijoje taikomi ir tokie pratimai, kaip ateities koliažai, neužbaigti impulsai, kaukių vakarėlis ir t. t. Visa tai sudaro teatro terapijos dirvą, kiekvienas dalyvis tarsi atgyja, nusimeta savo kompleksus, gali geriau save pažinti, ugdyti draugiškumą aplinkai ir kūrybingumą.
Jau ne pirmus metus visoje Lietuvoje teatro terapijos užsiėmimus įvairioms bendrijoms, kolektyvams, jaunimo grupėms vedanti Nida Žilinskienė sako, kad iš pradžių galima pastebėti, jog pirmi žingsniai kai kuriems žmonėms yra labai sunkūs. Juntama, ką jie mąsto: „Atrodysiu kvailai, aš negaliu, tai ne man, kokia nesąmonė“ ir t. t. Bet jau po vienos ar trijų valandų, kartais anksčiau, o kartais vėliau, grupė pradeda atsipalaiduoti, ima suvokti, kas čia vyksta, atsiranda poreikis sužinoti, atsiranda poreikis kurti. Po seminaro ne vienas klausia: „Ar tai jau viskas? O kada dar bus?“ Todėl visada patartina derinti seminarų ciklą (bent 8) tai pačiai grupei, nes pasitikėjimas tarp grupės narių šiam procesui yra itin svarbus – kuo daugiau jo grupėje, tuo stipresni ir geresni rezultatai. Pasak Nidos, teatro terapija gali ne tik tapti puikiu būdu sustiprinti grupę ar kolektyvą, bet ir padėti kiekvienam dalyviui tobulėti asmeniškai, atsikratyti streso ar kitų nemalonių potyrių, pasiekti vidinę pusiausvyrą, galbūt atrasti savyje tai, ko net nenumanė esant.