„Aplinkosauga – tarsi žaidimas šachmatais: privalu gerai apgalvoti kiekvieną ėjimą ir numatyti jo padarinius. Gyventojų Žemėje daugėja geometrine progresija, todėl gamtosaugos problemas svarbu spręsti dabar, o ne atidėti dar 20 metų. Geriausias būdas tai daryti – šviesti visuomenę“, – tapusi vieno didžiausių Lietuvoje aplinkosauginio projekto „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ ambasadore kalbėjo šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Prie trečiąjį sezoną vykdomo projekto, kuriame dalyvauja beveik 200 Lietuvos mokyklų ir darželių, prisijungė dar vienas žinomas žmogus – Jonas Radzevičius.
Edukacija turi būti naudinga ir šiek tiek azartiška
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, pergalėmis Lietuvą garsinanti šachmatininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia, jog aplinkosauga neretai nepelnytai nustumiama į šoną, nes visada atsiranda svarbesnių dalykų. Vis dėlto nuo požiūrio į šią sritį priklauso ateities kartų gerovė, todėl kiekvieno indėlis diegiant rūšiavimo įpročius vaikams labai svarbus.
Daug keliaujanti sportininkė teigia, jog patirties Lietuva turėtų semtis iš Skandinavijos šalių: „Aplinkosauga Skandinavijos šalių gyventojams tarsi įaugusi į kraują. Nekeista, juk dar prieš 20–30 metų tai buvo viena svarbiausių politikos sričių. Pas mus visa tai ateina tik dabar, tačiau džiugu, jog auga karta, kuri jau suvoks, kodėl svarbu rūšiuoti ir kaip tinkamai tai daryti“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Trijų vaikų mama teigia, jog sekant Skandinavijos pavyzdžiu svarbiausia tinkamai šviesti vaikus ir tai daryti reikia su tam tikru azarto prieskoniu: „Ekologijos tema turi būti vystoma per malonius dalykus, sietis su teigiamomis emocijomis, o vaikams – su pramogomis, netgi pridedant šiek tiek azarto. Augindama savo vaikus matau, kad žaidimo forma pateiktą informaciją jie įsimena gerokai lengviau, o vėliau pritaiko ją kasdienybėje“, – pastebėjimais dalijasi V. Čmilytė-Nielsen ir džiaugiasi, kad projekte dalyvaujantys vaikai galės ne tik šio to pasimokyti, bet ir už savo atsakingą požiūrį į gamtą laimėti dovanų.
Ekologinio sąmoningumo grandinės pradžia – šeimoje
Įgytą patirtį ir aplinkosaugos žinias vaikai perduoda ne tik bendraamžiams, bet ir tėvams. „Kai namie pradėjau gauti pastabų dėl atliekų rūšiavimo ir paaiškinimų, kodėl tai yra svarbu, ne tik iš vyresnėlio, bet ir iš pradinukių Grytės ir Katrės, supratau, kad Lietuvoje šia tema pagaliau einama tinkamu keliu. Džiaugiuosi didėjančiu dėmesiu jaunimo švietimui gamtosaugos temomis“, – sako žurnalistas ir radijo laidų vedėjas Jonas Radzevičius.
Radzevičius teigia, kad net ir nebūdamas projekto veidu neabejodamas ragintų prie šios aplinkosauginės iniciatyvos prisijungti ir savo penkių atžalų ugdymo įstaigas: „Praktika puikiai papildo teorines žinias, kurias vaikai gauna pamokose. Projekte kiekvienas gali dalyvauti savanoriškai, už tai niekas nerašo blogų pažymių: vaikai tiesiog patys renkasi ir savanoriškai prisideda prie akcijos“, – pasakoja J. Radzevičius.
Prie aplinkosaugos projekto „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ prisijungė ir kiti žinomi žmonės: žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Algimanta Žukauskienė bei dainininkas Povilas Meškėla.
Diegiami ateičiai svarbūs įpročiai
Projektą organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Mantas Varaška pasakoja, jog jau du sezonus vykdomas projektas atskleidė, kad į projektą noriai įsitraukia ne tik vaikai, bet ir jų šeimos. „Bendraudami su mokytojais, išgirstame, jog į mokyklas elektronikos atliekų atveža tėvai, neretai vaikų iniciatyva „išvalomos“ ir tėvų darbovietės, senelių bei kaimynų sandėliukai ar stalčiai, kuriuose per tam tikrą laiką susikaupė senų prietaisų ar baterijų. Esame tikri, kad, mokydami vaikus rūšiuoti ir tęsdami projektą, diegiame ateičiai labai svarbius įpročius“, – sako M. Varaška.
Išeikvotos baterijos ir seni nebenaudojami mobilieji telefonai – tokias atliekas rinks tūkstančiai darželinukų ir moksleivių. Aplinkosaugos projektas vyks trimis etapais. Prie projekto prisijungusios geriausios Lietuvos krepšinio komandos – Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ bei Klaipėdos „Neptūnas“ – skatins tinkamai rūšiuoti, susitikdami su moksleiviais krepšinio rungtynėse. Vykdant projektą šių metų pavasarį surinktos net 25 tonos elektronikos atliekų.
Organizatorių nuotr.