Lietuvos įmonių darbuotojai kiekvieną dieną patiria stresą, susijusį su informacinių komunikacinių technologijų (IKT) naudojimu. Šios žaibiškai tobulėjančios technologijos tapo ekonomikos elementu, svarbiu verslo klestėjimui ir veiklai, todėl darbuotojų techniniai įgūdžiai turi būti nuolatos atnaujinami, o tai žmogų išstumia iš komforto zonos ir kelia nervinę įtampą.
Naujos technologijos kelia stresą darbe
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) žmogiškųjų išteklių vadybos magistrė Martyna Gelūnaitė įsitikinusi, kad tokie procesai sukelia produktyviam darbui nepalankią psichologinę ir emocinę įtampą.
Vadovaujama KTU EVF Vadybos katedros lektorės dr. Jurgos Duobienės, absolventė šia aktualia tema parengė magistro darbą. Tyrimo metu atlikusi išsamius interviu su vienos Lietuvos įmonės darbuotojais, M. Gelūnaitė pastebėjo, jog visi apklaustieji patiria šį stresą, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar išsilavinimo.
Kodėl išvis svarbu tirti komunikacinių technologijų sukeliamą stresą ar pasitenkinimą darbu apskritai?
Informacinės komunikacijų technologijos paliečia kiekvieno žmogaus kasdienybę. Vadinamasis technologijų sukeliamas stresas, kaip reiškinys, egzistuoja kiekvienoje įmonėje ir yra veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti norint užtikrinti savo darbuotojų gerovę. O pasitenkinimas darbu juk yra vienas iš labiausiai organizacinės psichologijos mokslininkų tyrinėjamų objektų.
Mokslinių darbų apie technologijų sukeliamą stresą visiškai nėra, informacinės technologijos darbo aplinkoje tyrinėjamos nebent kaip efektyvaus darbo tyrimų dalis, neatsižvelgiant į jų įtaką pasitenkinimui darbu, nors jis yra pagrindinis efektyvaus darbo rodiklis.
Kaip manote, kodėl mažai mokslininkų dėmesio skiriama šiam stresui tirti? Ir kodėl to reikia?
Pagrindinis dėmesys telkiamas į tai, ką informacinės technologijos duoda pačiai įmonei, kaip jos palengvina verslo procesus, vidaus komunikaciją. Ir visiškai neatsižvelgiama į darbuotojų potyrius – ką tos technologijos reiškia darbuotojams individualiai. Ne įmonės augimui, kūrimui, didėjimui, o būtent darbuotojams. O darbuotojai juk yra svarbiausia įmonės dalis. KTU studijuodama žmogiškųjų išteklių vadybą išmokau į viską žvelgti iš darbuotojų perspektyvos.
Kodėl įmonei svarbu, kad jos darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu?
Jeigu darbuotojas gerai jaučiasi savo darbo vietoje, yra patenkintas darbu – gerėja jo našumas. Pasitenkinimą savo darbu jaučiantis žmogus nepaliks darbovietės. Būtent pasitenkinimas darbu, o ne didesnis atlyginimas yra pagrindinis veiksnys, išlaikantis darbuotoją įmonėje.
Yra atlikta labai daug tyrimų apie pasitenkinimą darbu, egzistuoja begalės veiksnių, kurie turi tam poveikį. Tačiau į technologijų sukeliamą stresą iki šiol nebuvo atkreipta daug dėmesio, tai yra labai nauja ir aktuali tema.
Ar ilgainiui didėjant kompiuteriniam raštingumui darbuotojai technologijų sukeliamo streso nebepatirs?
Ne, tikrai nemanau, kad taip nutiks. Technologijų sukeliamas stresas priklauso nuo daug aspektų, ir kompiuterinis raštingumas yra tik vienas jų. Yra keturi pagrindiniai stresą sukeliantys veiksniai: technologinis perkrovimas (per didelis informacijos srautas, su kuriuo nesugebama susidoroti), technologinis nesaugumas (baiminamasi, kad turimos žinios yra per menkos ir gali atsirasti geresnis specialistas), technologinė invazija (kai technologijos apima ir asmeninį gyvenimą ir net per atostogas yra privaloma būti pasiekiamiems) ir technologinis neapibrėžtumas (nuolatinis programinės įrangos ir technikos atnaujinimas, prie kurio nespėjama prisitaikyti).
Taigi nuolatos keičiantis technologijoms nuolatinis yra ir technologijų sukeliamas stresas, o kompiuterinis raštingumas ar darbuotojų amžius tam turi labai menką įtaką.
Kaip komunikacinių technologijų sukeliamas stresas paveikia darbo efektyvumą?
Jeigu dėl streso darbuotojas nesugeba susitvarkyti su jam pavestomis užduotimis, mažėja jo pajėgumas ir darbo galimybės – tai tiesiogiai atsiliepia įmonės veiklai ir jos vystymui.
Svarbu paminėti, kad dėl menko komunikacinių technologijų išmanymo atsirandantis nesaugumo jausmas gali tapti ir motyvuojančiu veiksniu – darbuotojai pradeda tarpusavyje konkuruoti. Tačiau pati įmonė turėtų labai atsargiai įvertinti, ar tokia konkurencija būtent jų darbo srityje yra sveika. Kartu toks stresas gali motyvuoti mokytis, siekti tam tikrų tikslų ir sužinoti kaip įmanoma daugiau.
Kokių priemonių vertėtų imtis siekiant išvengti šio streso?
Visiškai išvengti technologijų sukeliamo streso neįmanoma, jis egzistuoja kiekvienoje įmonėje. Tačiau siūloma imtis tam tikrų priemonių, kurios leistų mažinti stresą, kartu didinant darbuotojų pasitenkinimą darbu. Visiems įmonės darbuotojams turi būti suteikiama techninė pagalba, duodamos raštiškos instrukcijos, rengiami įvairūs mokymai, kuriuose būtų įdiegiami streso mažinimo organizacijoje planai.
Privaloma skatinti darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimą, pagalbą ir užtikrinti jų įtraukimą į naujų sistemų diegimą įmonėje. Taip pat būtina investuoti į žmogiškuosius išteklius ir objektyviai vertinti darbuotojų patiriamą stresą.
Kaip reikėtų atkreipti įmonių vadovų dėmesį į šias problemas?
Vadovai dažnai neatsižvelgia į darbuotojus. Jie mato, kad jų verslui naudingos tam tikros technologijos, jas diegia, o darbuotojai bando patys individualiai susidoroti su visais iškylančiais sunkumais. Deja, vis dar yra verslininkų, kurie mano, kad personalo skyrius tėra nepelningas, jokios naudos nenešantis padalinys, jie nemato tikslo jo steigti. Tačiau tokiu atveju vadovai nežino, kokia yra darbuotojų situacija įmonėje.
Juos reikėtų supažindinti tiek su technologijų sukeliamu stresu, tiek su kitomis problemomis, būtina atkreipti vadovų dėmesį į darbuotojų pasitenkinimą darbu. Norėdami sukurti ilgalaikę, tvarią komandą, ugdyti savo darbuotojus ir visos jų sukauptos patirties nepaleisti į kitą įmonę, vadovai privalo visapusiškai domėtis, kaip ir kokios priemonės sukurtų jų darbuotojams palankiausią darbo aplinką.
KTU inf. ir nuotr.