Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Terapinės pasakos – svarbi ugdymo priemonė
Šeima ir sveikata

Terapinės pasakos – svarbi ugdymo priemonė

ATNAUJINTA:14 balandžio, 2016Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Pasakos yra neatsiejamas vaikystės ritualas. Jos lavina vaikų vaizduotę, o teisingai pristatytos gali tapti ir vertinga ugdymo priemone.  Specialių terapinių pasakų kūrėjai siekia padėti vaikui suprasti savo aplinką ir suteikti vilties. Psichologės ir pasakų kūrėjos Viktorijos Grigorjevos sukurta pirmoji lietuviška 10 dalių terapinė pasaka „Šviesuliukai“, inicijuota projekto „Ankstukai“, moko pažinti pasaulį ir dovanoja viltį visiems Lietuvos vaikams ir jų tėvams.

„Įdomu, kaip pasikeistų žmonių gyvenimas, jei gydytojai receptuose lieptų skaityti ar klausytis pasakų. Drįstu tikėti, kad tokie vaistai darytų stebuklus, nes būtent dėl pasakų žmogus gali suformuoti savigalbos mechanizmą“, – neabejoja psichologė V. Grigorjeva.

„Šviesuliukų“ autorės teigimu, terapinės pasakos siužetas yra tikslingai pritaikytas spręsti konkrečią problemą, kuri paraleliai perteikiama ir pasakojime. Skaitydamas terapinę pasaką, vaikas ar suaugęs savo sunkumus sutinka saugioje erdvėje, kurioje gali iš šalies pažvelgti į sudėtingą gyvenimo situaciją ir lengviau ieškoti jos sprendimo būdų.

„Terapinės pasakos ypač aktualios tėvams, nes šių kūrinių aptarimas padeda lengviau bendrauti su vaiku,  išgyvenančiu emocinę įtampą, ir leidžia jam drąsiau reikšti savo mintis bei jausmus. Pasakų vaizdiniai padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis, rasti jėgų ir vilties įveikti gyvenimo išbandymus“, – apie pasakų naudą pasakoja psichologė.

Terapinę pasaką „Šviesuliukai“, pasakojančią apie mažiausius kūdikius, V. Grigorjeva sukūrė neatsitiktinai. Drauge su pirmojo Lietuvoje neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“ iniciatoriais autorė nusprendė pasakų kalba žmonėms pristatyti mažuosius didvyrius, gyvenančius stikliniuose nameliuose – inkubatoriuose.

„Terapinė pasaka „Šviesuliukai“ – tai pasakojimas apie anksčiau laiko gimusių kūdikių ir jų artimųjų baimes bei emocijas kovojant už kiekvieną gyvenimo minutę. Kurdama „Šviesuliukų“ pasaulį, norėjau ne tik padėti ankstukų šeimoms surasti nestandartinius problemų sprendimo būdus, bet ir kartu pagelbėti ir nauja kalba, kuri pasiektų daugelio ausis, pristatyti ankstukų problemą visuomenei, nes juk pasakas skaito visi – ir suaugę, ir jų vaikai.

Visi, norintys išgirsti terapinę pasaką „Šviesuliukai“, kviečiami užsukti į internetinę svetainę http://ankstukai.lt/pasakos. Kiekvienas turi galimybę išklausyti ir parsisiųsti „Šviesuliukų“ pasakojimus bei taip paremti mažiausius Lietuvos kūdikius.

Taip pat nuo kovo 1 d. iki gegužės 1 d. ankstukus paremti galima perkant specialiu „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes „Maximos“ prekybos centruose, aukojant akcijai skirtose dėžutėse prekybos centro kasose arba visus metus skiriant paramą SMS žinute numeriu 1670 ir pavedimu į sąskaitą.

Pirmojo paramos projekto etapo metu ankstukams paaukoti 24,6 tūkst. eurų, antrojo – 42 tūkst. eurų, o trečiojo – 32 tūkst. eurų.

Lietuvoje kasmet apie du tūkstančius naujagimių, arba maždaug 6 proc. visų, gimsta gerokai anksčiau laiko. 1993 m. Lietuvoje išgyvendavo tik 12 proc. neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 iki 999 g, šiandien – 66 proc. Ankstukų, sveriančių nuo 1 iki 1,5 kg, išgyvenamumo rodiklis pakilo nuo 43 iki 97 proc.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisDaili, bet reikli pavasario karalienė – tulpė
Kitas straipsnis Šiauliai miesto patrauklumą didina investicijomis į jaunąją kartą

Susiję straipsniai

JUOKAS STIPRINA SVEIKATĄ, ŠEIMĄ IR LIETUVĄ

29 balandžio, 2026

Kineziterapeutė: žmogaus judesys – tarsi piršto atspaudas, o geriausiai mokomės per gyvą patyrimą

28 balandžio, 2026

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.