Net 65 proc. Lietuvos tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, yra patenkinti darželiuose vykdoma aplinkosaugine veikla ir ugdymu. Tiek pat tėvų šviečia ir moko atžalas rūšiuoti namie. Tik ar ekologinis auklėjimas yra pakankamai kokybiškas, jei namie atliekas nuolat rūšiuoja tik vos daugiau nei trečdalis tėvų, o ir rūšiuojantieji ne visada tinkamai jomis atsikrato?
Situacija gerėja, bet yra ką tobulinti
Kalbant apie lietuvių rūšiavimo įpročius, bendras vaizdas pastebimai krypsta į šviesesnį ateities scenarijų. Vos prieš kelerius metus atlikti tyrimai rodė, kad visiškai nerūšiavo net trečdalis šalies gyventojų, o 2014 metų birželio mėnesį, „Eurobarometro“ duomenimis, tokių buvo tik 7 proc.
Naujausi rezultatai atsispindi ir šių metų kovo mėnesį Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotos apklausos išvadose: visada arba bent retkarčiais atliekas namie rūšiuoja 93 proc. jaunų šeimų. Apklausoje apie rūšiavimo įpročius dalyvavo 1271 šeima iš daugiau nei 40 aplinkosauginiame projekte dalyvaujančių ikimokyklinių įstaigų.
„Akivaizdus atliekų tvarkymo apimčių augimas nuteikia optimistiškai, tačiau poreikis ir toliau šviesti Lietuvos gyventojus šia tema išlieka. Deja, vis dar pastebima klaidų rūšiuojant, kai į popieriui skirtus konteinerius pakliūva plastiko gaminių, į stiklo – lempučių, o nebenaudojami elektronikos ar stambios buitinės technikos prietaisai paliekami tiesiog prie konteinerio“, − teigia EPA vadovas Mantas Varaška.
Apklausos dalyviai pažymėjo daugiausia rūšiuojantys popierių, elektronines atliekas, taip pat stiklą, plastiką, tačiau net 42 proc. respondentų, sugedus šaldytuvui ar skalbimo mašinai, elektronikos prietaisus pardavė metalo supirktuvėms, kurios ne visada patikimai atsikrato pavojingomis detalėmis, ar paliko prie konteinerių. Vis dėlto pastebima ir teigiamų rezultatų: tiek pat jaunų šeimų pastarąjį kartą elektronines atliekas išmetė prie didžiųjų prekybos centrų įrengtuose konteineriuose.
Ar išauginsime ekologiškai atsakingą „Z“ kartą?
Dabartiniai darželinukai atstovauja sociologų vadinamajai „Z“ kartai, kuri pasižymi ne tik nuolatiniu informacijos ieškojimu, imlumu naujovėms, bet ir polinkiu kopijuoti suaugusiųjų elgesį. Būtent todėl ekologinis sąmoningumas pirmiausia turi formuotis stebint tinkamą suaugusiųjų pavyzdį.
Nepaisant trūkumų, apklausos rezultatai rodo, kad ateities karta – gerose rankose: tik 6 proc. apklaustųjų nesirūpina ekologiniu mažamečių švietimu. Įdomu tai, jog net dešimtadalis tėvų sutiko, kad yra ko pasimokyti ir iš pačių atžalų. Ikimokyklinukai parneša turimas žinias į namus, moko bei skatina rūšiuoti tėvus.
Per vieną mėnesį darželinukai surinko toną senų baterijų
Šiuolaikiniai vaikai nemėgsta ilgų pamokslų ir griežtų taisyklių, todėl mokant juos rūpintis aplinka, kurioje gyvena, reikia pasitelkti vaizduotę, kūrybingumą ir paversti tai savotiška pramoga. Suvokdami jaunosios kartos ugdymo svarbą, į vykdomus aplinkosauginius projektus aktyviai įsitraukia ne tik mokyklos, bet ir darželiai.
Jau antrus metus Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) organizuojamas aplinkosauginis projektas „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ šiais metais persikėlė į 43 Kauno bei Klaipėdos darželius. Vos per vieną mėnesį darželinukai surinko daugiau nei toną panaudotų baterijų ir beveik 100 vienetų senų telefonų.
Kaune geriausiai pasirodė 26 kilogramus baterijų ir 47 senus mobiliuosius telefonus surinkusi „Saulutės“ grupė iš lopšelio-darželio „Aviliukas“. Taip pat apdovanotos „Klumpelės“, „Vaidilutės“ ir „Vėrinėlio“ lopšelių-darželių grupės. Klaipėdos lopšelio-darželio „Pagrandukas“ „Žvirbliukų“ grupė surinko net 32 kilogramus baterijų. Pirmosiomis vietomis taip pat dalijosi „Berželio“, „Giliuko“, „Vyturėlio“ ir „Žilvičio“ lopšelių-darželių grupės. Prizus jaunieji gamtos saugotojai išsirinko patys – šauniausiai projekte pasirodžiusios grupės kartu su tėveliais bei auklėtojomis stebės spektaklius ar mėgstamos krepšinio komandos varžybas.
Kryptingai šviečiant vaikus atliekų tvarkymo srityje, didėja tikimybė, kad ekologiškas požiūris bus perduodamas iš kartos į kartą – juk jau dabar mažamečiai patys aktyviai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo bei skatina tai daryti savo tėvus.