Specialistai pastebi, kad tėvystė – ne tik džiaugsmo, bet ir nemažai nežinios atnešantis procesas, kai būsimi tėvai su nerimu ir baimėmis susiduria dar vaiko laukimo etape. Mažiesiems paaugus, dėl įvairių netikėtumų tėvai ima jaudintis dar labiau nei jų atžalos ir vis sunkiau randa balansą tarp vaiko auklėjimo, rūpinimosi šeima ir laiko sau.
Tėvų nerimas – vaikui dar negimus
Kauno P. Mažylio gimdymo namų vadovas, gydytojas akušeris-ginekologas Tomas Biržietis, parodos „Vaikų šalis“, vyksiančios Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ lapkričio 23–25 d., pranešėjas, kasdien bendrauja su naujagimio laukiančiomis šeimomis. Jis sako, kad būsimi tėvai dažnai pasidalija ne vienu rūpimu klausimu. „Būsimos mamos dažnai nerimauja, ar pažins gimdymo pradžią, ar spės atvykti į gydymo įstaigą, ar iškęs gimdymo skausmą, ar mokės viską atlikti taip, kad procesas vyktų sklandžiai. Kone kiekviena besilaukianti pora turi pagrįstų ir nepagrįstų baimių, tad su jomis tenka bendrauti, kalbėtis, kad visos baimės būtų išaiškintos, įvardytos ir suvaldytos“, – sako gydytojas, parodoje vyksiančio renginio „Laimingos šeimos akademija“ lektorius.
Tėvai jaudinasi daugiau nei vaikai
Pasak mediko, tėvystei ruoštis būtina atsakingai, tačiau dėmesį reiktų telkti ne į daiktus, baldus ar fizinį komfortą, o į saugios ir meilės kupinos aplinkos kūrimą. Jam antrina ir psichologė, mokyklos-darželio „Prasminga vaikystė“ įkūrėja ir vadovė Gintarė Visockė-Vadlugė. Parodoje „Vaikų šalis“ ji bus viena iš renginio „Laimingos šeimos akademija“ lektorių ir kalbės tema „Stiprių ir pozityvių santykių kūrimas tarp tėvų ir vaiko“.
Ekspertė pastebi, kad tėvai kartais kur kas labiau linkę jaudintis kritinėse situacijose nei jų atžalos, o tai gali sukelti nereikalingą nerimą mažiesiems. „Kartais tėvai mano, jog palikdami mažylį darželyje jį skriaudžia, jaučiasi kalti, tačiau praktika rodo, kad tuo metu vaikas daug lengviau išgyvena pokytį ir patiria kur kas mažiau jausmų nei jo tėvai“, – pasakoja psichologė.
Ne drauskite, o brėžkite ribas
Pasak G. Visockės-Vadlugės, tėvų ir vaikų tarpusavio ryšys yra vienas svarbiausių auklėjimo aspektų. Draudimai ir drausmės, anot ekspertės, nėra pats geriausias auklėjimo būdas, tačiau nustatyti, kas leidžiama ir kas ne, – būtina ir tėvų, ir vaikų labui.
„Formuluotę „drausminti vaiką“ keisčiau į „nubrėžti ribas“. Tai daryti reikia kalbantis su vaiku, ne moralizuojat ar gąsdinant, o aiškiai nusakant, kokio elgesio iš jo tikitės. Kai vaikas elgiasi netinkamai iškart reikėtų paklausti: „kas čia atsitiko?“, „kaip tau taip atsitiko?“, „kokia bėda tau nutiko ir kodėl?“. Net jei žinote, ką vaikas atsakys, vis tiek paklauskite ir rūpestingai palaukite atsakymo“, – pataria ekspertė.
Įjunkite „šviesoforą“ ir pasirūpinkite savimi
Nuoseklų auklėjimo procesą, sukuriantį saugumo jausmą vaikui ir ramybę tėvams, padeda įtvirtinti vienas populiariausių metodų, vadinamasis „šviesoforo metodas“. „Raudona yra tai, kas visuomet draudžiama (pvz., bėgti į gatvę), geltona – tai, ką kartais leidžiama daryti, o kartais ne (pvz., pažaisti žaidimų aikštelėje einant iš darželio, tačiau neleidžiama, kai skubate), o žalia yra tai, ką visuomet ir visur leidžiate“, – sako G. Visockė-Vadlugė.
Pasak psichologės, tokia sistema padeda ir vaikams, ir tėvams atskirti poreikius nuo norų. Poreikiai turi būti patenkinti, o norai – išklausyti ir aptarti.
„Būtina rasti konkrečiai sau, savo šeimai ir vaikams tinkamiausių auklėjimo būdų. Taip pat labai svarbu skirti laiko sau ir suprasti, kad laimingi, pailsėję, pasauliu besidomintys tėvai užaugina laimingus vaikus. Prisiminkite, kad jokia situacija nėra pasaulio pabaiga, tai tik dar vienas atvejis, kuris vienaip ar kitaip išsispręs ir nebūtinai pačiu blogiausiu būdu. Tėvai irgi gali daryti klaidų, tad svarbu yra išmokti sau už jas atleisti ir pasistengti kitą kartą pasielgti kitaip“, – pataria ekspertė.