Kojų tinimas daugeliui tampa vasaros ir šiltų orų palydovu. Ieškodami greitos pagalbos žmonės skuba į vaistines, tačiau vaistininkai perspėja, kad tinstančios kojos toli gražu ne visada yra laikinas nepatogumas, jis gali signalizuoti ir apie rimtesnes ligas.
Pasak vaistininkės Editos Stankevičiūtės, į vaistinę užsukantys žmonės dažnai konsultuojasi ne tik dėl tinstančių kojų ar pėdų, bet ir dėl jų nutirpimo ar periodiškai atsirandančio mėšlungio. „Visi šie simptomai gali būti trumpalaikiai ir laikini, sukelti netinkamos mitybos, per mažo fizinio krūvio ar nepatogios avalynės, tačiau jei šie pojūčiai kartojasi labai dažnai arba ilgai nepraeina, rekomenduojama kreiptis į gydytojus ir nustatyti tikslias priežastis“, – sako E. Stankevičiūtė.
Tinimą gali sumažinti mankštos ir arbatos
Dažniausiai kojų ir pėdų tinimą sukelia sėdimas darbas, judėjimo trūkumas, per mažas išgeriamo vandens kiekis, per sūrus maistas, spaudžiančios pėdkelnės, kojinės ar batai. Tokiais atvejais tinimas būna trumpalaikis ir dažniausiai praeina savaime ar sureguliavus mitybą, skiriant daugiau laiko fizinėms veikloms bei pakeitus nepatogią avalynę.
Tinimo priežastys gali būti ir medicininės: širdies, kepenų, inkstų, skydliaukės ligos, limfedema (limfinės sistemos veiklos sutrikimas), tromboflebitas (paviršinių venų uždegimas), taip pat antsvoris, nėštumas, kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas.
„Pasitaiko, kad žmonės skundžiasi tik vienos kojos tinimu, kuris dažniausiai būna venų nepakankamumo požymis. Toks tinimas gali varginti ir sergančius cukriniu diabetu, kartais jis dar būna lydimas kojų skausmo ir karštumo jausmo“, – sako vaistininkė.
Renkantis tinkamiausią tinimą mažinančią priemonę svarbu žinoti jo priežastį. Jei tinimas sukeltas vartojamų vaistų, jis baigsis nutraukus jų vartojimą. Tinimas dėl antsvorio sumažės numetus nereikalingus kilogramus, venų nepakankamumo sukeliamo tinimo padės išvengti specialios kompresinės kojinės ar pėdkelnės.
„Tais atvejais, jei jaučiate, kad kojų tinimas jus vargina tik per karščius, po kelionių, ilgiau pasėdėjus ir jis neturi jokios medicininės priežasties, padėti gali petražolių, beržų pumpurų, dirvinių asiūklių, dilgėlių arbatos, kontrastinės šilto ir šalto vandens vonelės. Kojas galite ir pamankštinti: pavaikščiokite keletą minučių ant pirštų galų, sugniaužkite ir atpalaiduokite kojų pirštus“, – pataria E. Stankevičiūtė ir priduria, kad verta ir reguliariai judėti, gerti daugiau vandens, tik ne prieš miegą.
Vaistininkė sako, kad kartais pasitaiko nusiskundimų dėl kojų tirpimo, mediciniškai vadinamo parestezija. Pasak jos, nieko rimto, jeigu koja nutirpsta miegant ar per ilgai pasėdėjus sukryžiavus kojas, kada raumenys dėl nejudėjimo sukietėja ir užspaudžia nervą, o tai ir sukelia nemalonų dilgčiojimą. Tokio tirpimo pojūtis greitai praeina paprasčiausiai pakeitus pozą. Galūnių tirpimas pavojingas, kai jis kartojasi sistemingai arba trunka ilgą laiką, o šalia atsiranda kiti simptomai: skausmas, niežulys, raumenų silpnumas.
Raumenų mėšlungį sukelia ir stresas
Keletą minučių trunkantis skausmingas blauzdos, šlaunies ar pėdos raumenų spazmas, žinomas kaip mėšlungis, praeina savaime, tačiau sukelia tikrai nemalonius pojūčius. Kartais jis gali būti dar ir pavojingas, jei užklumpa, pavyzdžiui, maudantis vandens telkinyje. Pasak vaistininkės, raumenų mėšlungio neįmanoma reguliuoti pasitelkus valią, jis tęsiasi net pradėjus koją judinti, o prasidėti gali ir esant ramybės būsenai, ir po intensyvaus fizinio krūvio, ir dėl staigių temperatūros pokyčių.
Dažniausiai mėšlungis siejamas su magnio trūkumu, tačiau, anot E. Stankevičiūtės, prie to prisideda ir kitų vitaminų, mineralų – kalcio, kalio ir vitamino B6 – stygius. Jais papildyti organizmą galima vartojant maisto papildus arba sureguliuojant mitybą, kad racione būtų šių medžiagų turinčių produktų.
Nemažai kalcio yra šalavijų sėklose, džiovintose figose, kefyre, tofu sūryje, baltosiose pupelėse, sezamų sėklose, batatuose, lapinėse daržovėse. Magnio yra grūdiniuose produktuose, riešutuose, žuvyje, avokaduose, bananuose, pupelėse ir lęšiuose. Kalio randama pupelėse, žirniuose, bulvėse, riešutuose, morkose, kviečiuose, lapinėse daržovėse, špinatuose, kopūstuose. Natūralūs vitamino B6 šaltiniai yra kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos.
Vaistininkės teigimu, nors mėšlungio priežastimi dažniausiai laikomas tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumas, jį gali sukelti ir stresas, kofeino ar nikotino vartojimas, nepatogi avalynė, per mažas išgeriamų skysčių, ypač tyro vandens, kiekis.