Yra kėdės ir foteliai. Tiesa, dar yra taburetės ir tiesiog apverstas kibiras. Ant jų irgi sėdėti galima, tačiau viskas priklauso nuo to, ką darote. Traktorininkai labai gerai skiria šias itin svarbias traktorių ar kitokios žemės ūkio ir pramoninės technikos dalis. Nuo jų priklauso, ar po darbo grįšite savomis kojomis, ar jus turės kas nors parnešti.
Apie ką mes čia? Ogi apie tai, kaip žemės ūkio technikai tinkamai parinktos traktorių sėdynės gali padaryti jūsų dieną kur kas geresnę ir efektyvesnę.
Tie, kas dirba sėdimą darbą, puikiai žino, kas yra ergonomika. Sėdint dažniausiai dirba keli taškai. Tai uodegikaulis – mūsų stuburo pabaiga. Jis yra išsikišęs į išorę pro dubens kaulus, todėl sėdantis jam reikia atlaikyti mūsų svorį ir su tuo susijusius (ne)malonumus. Kitas dalykas – mūsų stuburas ir ypač stuburo raumenys. Jei stuburas sulenktas, raumenims reikia intensyviai dirbti, kad nesusilenktume dvilinki. Į darbo pabaigą prasideda nugaros skausmai. Dirba ir pilvo presas, nes reikia balansuoti kūną į šonus ir priekį, kai sukinėjamės kėdėje, linkstame į priekį ir atgal. Visa tai aktualu buhalteriui, programuotojui, nuolatos dirbančiam prie kompiuterio? Ne tik jiems. Traktorininkas dirba sėdimą darbą ir kartais ilgiau nei buhalteriai, dirbantys nuo 8 iki 17 val. Derliaus nuėmimo metu kombaino operatorius dirba ir po 14 valandų ar net daugiau.
Štai čia ir paaiškėja, kad apversto kibiro, taburetės ar paprastos medinės kėdės traktoriuje negali būti – reikalingas tik fotelis. Persistengti nereikia – kušetė nereikalinga, tačiau komfortiškas fotelis žemės ūkio technikoje nepakenks.
Tik foteliu jo vadinti negalima, nes tai kur kas sudėtingesnis mechanizmas nei įprastas minkštas baldas mūsų namuose, ant kurio taip smagu padrybsoti prieš televizorių…
Traktorių sėdynės yra itin tvirtos konstrukcijos kėdės su amortizatoriais ir įvairiais valdomais porankiais, atlošais nugarai, pečiams ir galvai. Itin aukštos kokybės traktorių sėdynės gali būti pritaikomos kiekvieno vairuotojo individualiems poreikiams – vieni mėgsta važiuoti aukštai iškeltomis rankomis, kiti – į viską žiūri iš aukšto. Tam reikia pareguliuoti sėdynės aukštį. Vieniems reikia padidinti nugaros įlinkį, kitiems svarbu, kad būtų į ką atremti galvą. Kūno padėtis irgi priklauso nuo atlošo padėties, nors greičiausiai galima pasireguliuoti ir vairo padėtį. Žodžiu, traktorių sėdynės yra gana ergonomiškos, vos ne ortopedinės sėdynės. Kam? Pabandykite pašokinėti aukštyn žemyn važiuodami duobėta pieva 10 valandų ir pamatysite, kaip svarbu amortizacija ir taisyklinga kūno padėtis.
Kokybiškos traktorių sėdynės yra gana brangios, tačiau sveikata – brangesnė. Ūkininkas gali sau leisti sirgti tik žiemą ir tik savaitėlę su pertraukomis. O pertraukos darbe yra iš viso nedovanotina prabanga. Dėl to investuoti į kokybiškas sėdynes ir darbo sąlygas tikrai apsimoka.
Partnerio turinys