Tulpių, hiacintų, narcizų ir kitų svogūninių augalų žydėjimo dienos

Balandžio 24 – gegužės 4 d. skelbiamos tulpių, hiacintų, narcizų ir kitų svogūninių augalų žydėjimo dienos!

TULPĖS

Tulpės – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Jie prisitaikę prie sauso, karšto klimato. Dažniausiai auga pusdykumių stepėse, rečiau – plačialapių miškuose ar kalnų pievose.

Ar žinojote, kad tulpės į Europą atkeliavo greičiausiai 1554 m. kaip Osmanų imperijos dovana? Tulpės kildinamos iš Centrinės Azijos. Tai nacionalinė Turkijos gėlė, bet labai artima ir Olandijos kultūrai. Angliškas žodis „tulip“ (liet. „tulpė“) persų kalba reiškia turbaną. Visose Rytų šalyse kasmet švenčiama tulpių žydėjimo šventė.

Tulpės užima vis svarbesnę vietą mūsų gėlininkystėje. Daugiau jų pradėta auginti nuo 1965 m., kai Lietuvos žemės ūkio ministerijos iniciatyva jų svogūnėliai pradėti importuoti iš Olandijos.

HIACINTAI

Ar žinojote, kad hiacinto pavadinimas kildinamas iš Graikijos augalų dievo vardo?

„Jeigu turi dvi monetas, už vieną nusipirk duonos, už kitą – hiacintą“, – sakydavo senovės romėnai.

Hiacintai pradėti auginti XV a. pradžioje Artimųjų Rytų šalyse – Irane, Sirijoje, Turkijoje, Graikijoje. Ten iki tol jie buvo paplitę kaip laukiniai. 1562 m. hiacintų buvo atvežta į Italiją; Anglijoje jie jau buvo gerai žinomi 1597 m. Netrukus hiacintai buvo pradėti auginti ir Olandijoje – čia gamtinės sąlygos jiems pasirodė labai tinkamos. Ši šalis tapo antrąją hiacintų, kaip ir tulpių, tėvyne.

NARCIZAI

Ar žinojote, kad narcizo pavadinimas kildinamas iš graikiško žodžio „narkao“, reiškiančio „svaiginu“?

Narcizai (Narcissus) yra amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai. Gentyje yra 25 rūšys, daug porūšių, atmainų ir natūralių hibridų. Dauguma šių rūšių savaime auga Pirėnų pusiasalyje, pietinėse ir šiaurinėse Viduržemio jūros pakrantėse. Kultūrinių narcizų pirmtakų – netikrųjų narcizų ir poetinių narcizų – arealas didesnis ir apima ne tik šiaurinę Viduržemio jūros baseino dalį, bet ir Centrinę Europą.

VDU Kauno botanikos sodo informacija