Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Neįtraukta į kategorijas»Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje, specialistai pataria atkreipti dėmesį į vieną įprotį
Neįtraukta į kategorijas

Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje, specialistai pataria atkreipti dėmesį į vieną įprotį

ATNAUJINTA:7 sausio, 2025Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė  kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas. Skaistė Varnienė, „Tele2“ Rinkos tyrimų vadovė, sako, kad pažeidžiamesni tie, kurie neišsimiega, vartoja alkoholį ir daug laiko praleidžia soc. tinkluose.

Pažeidžiamiausi – jauni suaugusieji iki 35 m.

Emocinis atsparumas – gebėjimas susidoroti su gyvenimo sunkumais ir stresu. Tai tampa vis aktualesne tema, ypač po pandemijos ir dabartinės geopolitinės įtampos kontekste, kai žmonės susiduria su nežinomybe dėl ateities. VU ir „Tele2“ atliktas tyrimas* parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi žemu ar vidutiniu emociniu atsparumu, tik 43 proc. apklaustųjų jaučia pasitenkinimą gyvenimu. 

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje psichikos sveikatos problemos yra dažnesnės nei daugelyje kitų šalių. Rizikos veiksniai, kurie neigiamai veikia žmonių emocinę gerovę, Lietuvoje yra panašūs kaip ir kitose ES šalyse, tačiau mūsų šalyje daugiau nei penktadalis gyventojų pasižymi pertekliniu socialinių tinklų vartojimu ir tai gali pabloginti jų emocinę savijautą. Sumažinus priklausomybę nuo socialinių tinklų, žmonės galėtų jaustis tvirčiau ir stabiliau“, – sako S. Varnienė.

Pasak S. Varnienės, lietuviai susiduria su tiek pat miego sunkumų, rizikingo alkoholio vartojimo ir trauminių įvykių, kaip ir kiti ES gyventojai, tačiau žemesnį emocinį atsparumą galėtų paaiškinti didesnė priklausomybė nuo soc. medijų, kuri ryškiausiai matoma vienoje amžiaus grupėje.

„Palyginus su aukštu emociniu atsparumu pasižyminčiais asmenimis, mažiau atsparūs dažniau abejoja savo gebėjimu spręsti problemas ir patiria didesnę emocinę įtampą. Daugiausia tokių yra jauni suaugusieji iki 35 metų, kuriems socialiniai tinklai užima itin svarbią kasdienybės dalį“, – pastebi „Tele2“ Rinkos tyrimų vadovė.

Ekspertės teigimu, Lietuvoje žmonių, besiskundžiančių prasta emocine ir fizine savijauta, yra trečdaliu daugiau nei kitose ES šalyse. To negalima nurašyti tik lietuvių būdui – Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaugusiųjų yra dvigubai daugiau nei kitur Europoje.

VU psichologė: emocinis atsparumas – įgūdis

Aukštesniu emociniu atsparumu pasižymintys žmonės gali kurti tvirtesnius socialinius ryšius, emocinis atsparumas yra susijęs su mažesne psichikos sutrikimų rizika bei didesniu pasitenkinimu gyvenimu. Tyrimo klausimyną ir metodologiją rengusi VU docentė, psichologijos mokslų daktarė Inga Truskauskaitė sako, kad emocinis atsparumas yra ne įgimta savybė, o įgūdis, kurį galima išsiugdyti. 

Anot mokslininkės, Lietuvoje, palyginus su kitomis ES šalimis, daugiau gyventojų yra naudojęsi psichologo paslaugomis. Pas psichologą bent kartą gyvenime yra lankęsi net 27 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau kitos pagalbos galimybės išnaudojamos gana retai. Pavyzdžiui, savigalbos internetiniais tinklalapiais ar mobiliosiomis programėlėmis yra naudojęsi tik 7 proc. gyventojų. Be to, Lietuvoje rizikingas socialinių tinklų naudojimas paplitęs du kartus daugiau nei kitose ES šalyse.

„Dauguma Lietuvos gyventojų vis dar nepakankamai imasi aktyvių veiksmų savo emocinei sveikatai stiprinti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į socialinių tinklų naudojimą, nes priklausomybė nuo jų gali neigiamai paveikti emocinę savijautą. Pernelyg didelis įsitraukimas į soc. tinklus gali skatinti lyginimąsi su kitais ir mažinti pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu stebėti savo įpročius, ekrano laiką ir sąmoningai riboti „skrolinimą“. Nereikia visiškai atsisakyti soc. tinklų, jų vartojimas gali padėti palaikyti ryšius su kitais, tačiau verta skirti laiko ir buvimui be soc. tinklų“, – teigia VU tyrėja.

„Tele2“ kviečia sausio 20 d., liūdniausią metų dieną, dar vadinamą „Blue Monday“, sąmoningiau naudoti socialinius tinklus ir atkreipti dėmesį į savo įpročius. Skirkite šią dieną veikloms, kurios gerina emocinę savijautą, – pasivaikščiojimui, knygos skaitymui ar kitai mėgstamai veiklai, laikui su artimaisiais.

* Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisLietuvių mokslininkai kuria inovatyvias nanodaleles ankstyvajai odos vėžio diagnostikai
Kitas straipsnis Kur iš tikrųjų keliauja grąžintos prekės? Atsakymas gali nustebinti

Susiję straipsniai

Kauno „Rubininis“ choras su vadovu Martynu Kavaliausku įvertinti išskirtiniais miesto apdovanojimais

19 gegužės, 2026

Fermentinis sūris – būtina sąlyga kepant karštus sumuštinius: trumpam atvėsus orams prisiminkite pavakarių klasiką

29 balandžio, 2026

Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link

13 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.