VDU botanikos sode pražydo didžiažiedis naktenis („Selenicereus grandiflorus“). Itin trumpu naktiniu žydėjimu pasižymintis augalas išskleidė keturis žiedus, kurių grožį pavyko įamžinti.
„Nuostabiausia didžiažiedžių naktenių savybė yra žiedai. Kartais jie būna labai dideli – iki 40 cm aukščio su 30 cm skersmeniu! Kita savybė – pumpurai skleidžiasi likus valandai iki saulėlydžio. Žiedai nuvysta saulei tekant. Šis reginys vyksta vieną kartą per metus, birželio arba liepos mėnesį. Dėl to, kad žiedai skleidžiasi naktį, kaktusas vadinamas „nakties karaliene“, – pasakojo vyr. botaninių kolekcijų kuratorė dr. Judita Varkulevičienė. Anot jos, trumpas naktinis žydėjimas paaiškinamas dviem priežastimis: naktį yra vėsiau nei dieną, žiedas išgarina mažiau drėgmės. Antra priežastis – augalo žiedus apdulkina šikšnosparniai, kurie skraido naktimis.
Didžiažiedžio naktenio augavietė – Pietų Amerikos šiaurinė pakrantė, Meksika ir Argentina. Šiuo metu laukinių šio kaktuso augaviečių yra išlikusių nedaug. Tačiau jis plačiai auginamas kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas. Natūraliomis sąlygomis ilgi didžiažiedžio naktenio stiebai apipina medžių kamienus, o šaknys kabo ore arba šliaužia akmenuotais šlaitais. Stiebo skersmuo – iki 3 cm, o ilgis gali siekti 15–20 metrų. Naktenio vaisius – raudona ovalios formos uoga. Augalo stiebai ir žiedai naudojami vaistų gamyboje, gaminamos tinktūros, širdies bei nervų lašai. Vaistų gamybai renkami jauni kaktuso ūgliai ir jo žiedai. Vaistinė žaliava yra renkama vasarą.
Lotyniškas augalo pavadinimas kalba apie šviesiuosius, didžiuosius mėnesienos žiedus. „Naktiniame kaktuse“ susikaupę mikroelementai pasižymi drėkinamosiomis ir nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio saugančiomis savybėmis. Todėl šiuo kaktusu domisi ne tik botanikai, bet ir kosmetologai.
VDU botanikos sodo nuotr.