Užpalių Žolinės šventėje prasmingai sustoja bėgantis laikas

Bėgo prabėgo pagrindiniai vasaros renginiai Užpaliuose (Utenos r.). Laukiant dešimtosios Žolinės šventės „Paprasčiausiai pasiilgau arklio…“ ne vieną dieną organizacinio nerimo ir šurmulio būta, o ji per aštuonias valandas prabėgo… Žiūrovai keitėsi, kiekvienas sau patogiu laiku atėjo, kažkas mėgavosi visomis organizatorių sugalvotomis veiklomis, dar kiti talkino kuo tik galėdami, pavyzdžiui, nuoširdžiu žodžiu palaikydami, patardami ar dėkodami.

Kiekvienas žinome gero žodžio svarbą, todėl šventės organizatoriai (Užpalių seniūnija, kultūros centras ir klubas „Ašvienių fanai“) laikosi pačių sukurtos tradicijos renginio metu viešai iškabinti ne tik pagrindinių rėmėjų, suteikusių materialinę paramą, bet ir darbais prisidėjusių žmonių pavardes. Jautru, kai įrašai šeimas, draugų draugus ar paauglių vardus. Ačiū likimui, neatsiuntusiam metų su mažesniu nei 50 geradarių skaičiumi. Kai mūsų tiek daug, lengviau ne tik strateguoti, bet ir įgyvendinti užmojus. Per dešimt metų kažkas įgavo pastovumą, bet niekada nebijota įsileisti naujovių.

Tradicija tapo tai, kad žiūrovas nėra tik vyksmo stebėtojas – jis aktyvus dalyvis. Mokytojo Sauliaus Šlyžio kuruojama žaidimų aikštelė neįsivaizduojama be pasagos mėtymo ir specialiai šiai šventei sugalvoto mestuko, kuris sėkmingai keliauja po įvairius renginius ir už rajono ribų. Šiais metais pasiūlyta pasagą ne tik mėtyti, bet ir gaudyti. Žaidimą pristatė Žydrūnas Čeplinskas, kitus žaidimus vedė Gaivilė Karosaitė su broliu Jonu, mokytojas Saulius ir Jovita Jasikevičienė. Vyriškiais atsinaujinusi talkininkų komanda buvo labai svarbi nuo pirmosios šventės išlikusiose medinio vežimo rato ridenimo ir 14 kg akmens metimo rungtyse. Šių metų aukščiausi rezultatai atitinkamai: 17,20 m (rekordas – 42 m, pasiektas 2017 m.) ir 6,30 m (rekordas – 6,55 m, taip pat pasiektas 2017 m.).

Užpalių Žolinės šventė neįsivaizduojama be startų su žirgais ir Leonardo Rinkevičiaus suteikiamos pramogos pasivažinėti su dvikinke. Beje, pasivažinėjimas nėra veltui, tenka ir dainą padainuoti, ir mįslę įminti, istoriją pasekti ar kitą vadeliotojo užduotį įveikti.

Žirgas Užpaliuose vis labiau įsilieja į žmogaus saviraišką mene. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Utenos r. savivaldybės remiamas projektas pastaraisiais metais pasipildė meninėmis programomis dalyvaujant žirgui. Šiais metais šventės atidarymo metu skambėjo raitelės Kornelijos Marcinkevičiūtės daina, raitomis ant žirgo eiles deklamavo Darja Borisova. Meninę visumą, dalyvaujant žirgui, apgobė žirgininkės Vitos Jašinauskaitės skaitoma poezija pristatant autorinę tapybos parodą „Gilūs prisilietimai“. Taip pat buvo kuriamas paveikslas, kuriame savo potėpius galėjo palikti kiekvienas, atėjęs į šventę. Paveikslas papuošė Užpalių kultūros centro fojė, kurioje šventės metu galėjai semtis patirties ir žinių iš tautodailininkės, karpinių meistrės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės.

Kam kruopštus darbas su popieriumi buvo per sunkus, save galėjo išbandyti keramikoje (edukatoriai: Jolita Levčenkienė, Genovaitė Adiklienė, UAB „Artimas ūkis“ atstovai) ar perprasdami medį. Vytautas Šemelis užpaliečiams nuo seno pažįstamas, o VšĮ „Inovatorių slėnis“ šventėje dalyvavo pirmą kartą. Išbandėme galimybę elektrinėmis staklėmis deginant medį susikurti baltų simbolius, išrašyti savo vardą ar kitą „dūšiai“ artimą objektą. Lietuviškos simbolikos nestokota ir gilinantis į Astos Adiklienės kuriamas riešines bei lankantis Pačkėnų bendruomenės Raganų muziejaus kiemelyje. Čia viliojo ne tik raganiški pokštai, bet ir žolynų magija, kurioje tiesą ir pramaną sunku atskirti. Kur kas aiškesnė situacija lankantis prekyvietėje. Ūkininkų išauginta ar pagaminta produkcija kvepėjo šviežumu ir alsavo rankų darbo šiluma.  

Šiltų kūrybinių jausmų nestokojo Audronės Misiukaitės kartu su Renata Buzėnaite atlikti autoriniai kūriniai, Užpalių roko grupės „Dark Light“ jaunatviškas entuziazmas, Baltojo Kiro optimistinės muzikinės ateities įžvalgos bei Klounų teatro studijos „Dulidu“ paskata niekada nesustoti džiaugtis gyvenimu. Perspektyvaus užtaiso būta tiek smarkaus, kad su dirbtiniais arkliukais jojo ne tik vaikai, bet ir tėčiai, mamos, močiutės.

Visus vienijančioje šventėje antrus metus veikė žirgo paštas. Džiugu, kad kiekvienas, praėjusiais metais parašęs laišką žirgui, gavo atsakymą ir kvietimą į dešimtąją Žolinės šventę. Esame tikri, kad šių metų laiškai taip pat nepasiklys. Nepavyko sužinoti, ar laišką parašė viešnios Banguola ir Jazmina iš Utenos kamerinio teatro, bet iškylą susiorganizavusios ir šventės meninę programą vedusios moteriškės žadėjo sugrįžti. Ar bus lemta išsipildyti jų pažadui, matysime kitais metais. Kol gyvi iš lūpų į lūpas perduodami prisiminimai apie daugiau nei prieš savaitę įvykusią Žolinės šventę Užpaliuose, mėgaukimės buvimu kartu, kai pamirštama amžius ar negalia. Žmogus, atradęs mėgstamą veiklą, turi stebuklinę galią užsimiršti ir atmintyje sustabdyti bėgantį laiką.

Birutė Minutkienė

Klubo „Ašvienių fanai“ nuotraukos