Kai 1–2 metų mažylis moka įsijungti telefoną, susirasti internete mėgstamą animacinį filmuką, tėveliai džiaugiasi ankstyvais savo atžalos gebėjimais. Tačiau vaikų neurologas Jonas Andreikėnas sako, kad tokia pažanga, kaip ir pirmųjų žodžių ištarimas anglų ar kita užsienio kalba, gali byloti apie aibę problemų.
Kokiomis rekomendacijomis galite pasidalinti su tėveliais?
Pagal rekomendacijas iki 3 metų, kai vystosi raidos pamatai, vaikai neturėtų kontaktuoti su išmaniaisiais telefonais, televizoriumi, kompiuteriu. Vėliau šis laikas taip pat turi būti ribojamas, nes tai trikdo ir psichologinę, ir kalbinę vaikų raidą.
Nepaisant rekomendacijų mažamečiui gali atsirasti socialinio bendravimo trikdžių. Tuomet mažylis nesugeba tinkamai socializuotis su bendraamžiais, nemoka žaisti įprastų žaidimų. Galiausiai vaikas net pavalgyti be filmuko nesugeba.
Tampa įprastu reiškiniu pasikeitę visuomenės poreikiai, šeimos dinamika: tėvai su vaikais nebeskaito knygučių, mažiau žaidžia namie ir lauke, patys vaikai su bendraamžiais bendrauja nuotoliu, o ne susitikę kieme.
Tai mažina gerųjų patirčių gavimą, kurios ypač svarbios motorinei, psichologinei vaiko raidai. Tėvelių užduotis – suformuoti taisykles ir rodyti gerus pavyzdžius, kad vaikas būtų suinteresuotas turiningu laisvalaikiu. Jei vaikas mato, kad tėvai visą dieną nepakelia akių nuo telefonų, kyla klausimas: o kodėl jam draudžiama žiūrėti filmukus?
Kokios dar priežastys, be šiuolaikinių technologijų įtakos, lemia vaikų raidos sutrikimų masto augimą?
Vaikų raidos sutrikimų skaičiai auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai gali būti susiję su aplinkos bei gyvenimo būdo pokyčiais. Noriu pabrėžti, kad kaip aplinkos veiksnius įvardiju ne tik šiuolaikinių technologijų naudojimą, bet ir vaiko augimo aplinkos pasikeitimus, netinkamą mitybą, taršą… Sąrašą galima tęsti ir visi veiksniai – ne ką mažiau svarbūs nei genetiniai.
Tai – dažniausiai specialistų įvardijamos priežastys, tačiau jos tikrai nėra vienintelės. Kartais tiksli psichomotorinio sutrikimo priežastis yra aiški: pavyzdžiui, įgimtos ligos, nervų sistemos sutrikimai, traumos ir kitos aplinkybės. Dažniausiai raidos vėlavimą lemia daugelio veiksnių sąveika.
Didėjančiam vaikų raidos sutrikimų skaičiui daryti įtaką gali ir tai, kad vis daugiau šeimų gali gauti savalaikę bei kokybišką medicinos specialistų pagalbą. Dabar gydytojai naudojasi įvairesniais vertinimais ir diagnostiniais kriterijais nei anksčiau, vadinasi, įmanoma tiksliau nustatyti raidos sutrikimą.
Mokslui žengiant į priekį, tobulėja medicinos pasiekimai: per daugelį metų pagerėjo ir neišnešiotų, ir sunkios būklės naujagimių išgyvenamumo rodikliai. Nors tai neabejotinai teigiamas pokytis, deja, kai kurie iš šių vaikų ateityje susidurs su raidos sutrikimais.
Minėjote, kad dirbate Kauno ankstyvosios reabilitacijos klinikoje. Kokie dažniausiai pasitaikantys atvejai jūsų – vaikų neurologo – praktikoje?
Į universitetinius centrus siunčiami mažieji pacientai iš visos Lietuvos su sunkesnėmis ar nepatikslintomis diagnozėmis. Ne išimtis – ir raidos sutrikimai. Gan dažnai tenka matyti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, cerebrinį paralyžių, specifinių mišrių raidos sutrikimų.
Gyvenime man pasisekė, kad apie šiuos sutrikimus galėjau mokytis iš geriausių šios srities specialistų Lietuvoje, todėl tai motyvuoja nesustoti ir tobulėti.
Kokia yra pagrindinė vaikų neurologo užduotis? Ar vaikų neurologo darbe svarbus komandinis darbas su kitais specialistais?
Pagrindinė vaikų neurologo užduotis – įvertinti vaiko anamnezę, klinikinius požymius, nustatyti psichomotorinės raidos sutrikimą. Tuomet, remiantis diagnoze ir gydytojo išvadomis, specialistai pritaiko tikslingas metodikas užsiėmimuose.
Šioje srityje be specialistų – psichologų, ergoterapeutų, kineziterapeutų, logoterapeutų – pagalbos nepavyktų pasiekti geriausių rezultatų.
Jie ne tik atlieka objektyvius vertinimus, bet ir pateikia savo įžvalgų, kurios yra būtinos diagnozei nustatyti.
Ar svarbus tėvų vaidmuo gydant vaiko raidos sutrikimą?
Joks specialistas negalės padėti vaikui, jei nesulauks pagalbos iš šeimos narių. Viena užsiėmimo valanda per savaitę ar septynios reabilitacijos dienos iš esmės nieko nepakeis.
Visada stengiuosi tėvams priminti, kad didžiausią įtaką turės vaiko namų aplinka. Visos užduotys, darbeliai, aplinkos pakeitimai turi būti atliekami kiekvieną dieną. Gydytojai, specialistai stengiasi suteikti kuo daugiau informacijos bei rekomendacijų, kaip tai atlikti. Visada skatinu vaikų tėvus užduoti klausimus ir išsiaiškinti tai, kas lieka neaišku ar ne iki galo jiems atsakyta. Tada lieka kartu dirbti dėl geriausio rezultato.
Didžiąją laiko dalį dirbate Kauno klinikų ankstyvosios reabilitacijos centre. Kas jus motyvuoja atvykti iš Kauno į Klaipėdą konsultuoti vaikų ir jų tėvelių medicinos centre „Northway“?
Savirealizacija, pagalba ieškantiems pagalbos. Jūra (šypsosi). Manau, kiekvienas gydytojas jaučiasi gerai ten, kur yra reikalingas. Per šį laiką dirbdamas Klaipėdoje sutikau ne vieną pacientą, kuriam galėjau patarti, padėti, nuraminti. Turbūt tai didžiausia motyvacija.