Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose – solidžią paramą muziejui skyrusio lankytojo detektyvas. Rugpjūčio pradžioje čia apsilankęs neprisistatęs lankytojas išreiškė norą paremti muziejaus veiklas ir, kasos darbuotojų paprašęs institucijos rekvizitų, jau po kelių dienų pervedė solidžią – 1 000 eurų – sumą. Valdovų rūmų muziejaus bendruomenei, visada siekiančiai padėkoti už paramą, teko gerokai paplušėti ieškant geradario.
„Valdovų rūmų muziejus turi didelį būrį bendraminčių ir bendražygių, jais nuoširdžiai džiaugiasi ir didžiuojasi. Dažnai sulaukiame vertingų dovanų, bendradarbiaujame su ilgamečiais mecenatais ir rėmėjais, tačiau šis įvykis – kai muziejų solidžia pinigų suma be jokio noro pasigirti ar gauti atpildą paremia tiesiog atvykęs lankytojas – išties neeilinis. Todėl labai norėjome rasti šį tikrosios mecenatystės pavyzdį parodžiusį žmogų, padėkoti jam ir sužinoti, kas paskatino jį šiam gražiam žingsniui“, – teigė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Po paieškų, į kurias įsitraukė ir Rokiškio krašto žurnalistai, paaiškėjo, kad šis rėmėjas yra netrukus 84-ąjį gimtadienį švęsiantis Antrojo pasaulinio karo metais į Lenkiją su šeima persikėlęs ir kurortiniame miestelyje Ustkoje iki šiol gyvenantis rokiškėnas Liudvikas Taliunevičius.
Pakviestas į susitikimą su muziejaus direktoriumi ir darbuotojais, rėmėjas netruko atvykti, mat kaip tik tuo metu planavo atostogauti gimtajame krašte – Rokiškio rajone esančiame Velniakalnio kaime, garsėjančiame Kalvarijų koplyčiomis, atkartojančiomis Kristaus kančios kelią. Šiame kelyje esanti Lurdo koplytėlė pernai taip pat sulaukė rokiškėno paramos – už ją atliktas koplytėlės pastato remontas.
Neseniai L. Taliunevičius parėmė ir Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką – skyrė pinigų šventovės šildymo išlaidoms. Kas paskatino imtis visų šių paramos projektų? „Čia mano gimtinė Lietuva“, – sakė visą gyvenimą laivų statybos įmonėje dirbęs vyriškis. Jis neslepia paramai skiriantis asmenines lėšas, kurias gavo už dalį parduotos nepriklausomoje Lietuvoje atgautos tėvelių žemės. Kita paveldėtos žemės dalis atiteko keturiems vaikaičiams, kuriuos augina dvi dukterys.
„Mano žmona irgi tai palaiko, nes ji, nors ir kilusi iš Lenkijos, yra buvusi Kalinauskaitė. Tai visada džiaugiasi turinti giminės šaknų Lietuvoje. Nes juk ir sukilėlių vadas buvo Konstantinas Kalinauskas“, – paklaustas, kaip į rėmimą reaguoja namiškiai, pasakojo Valdovų rūmų muziejaus rėmėjas.
L. Taliunevičius tikino, kad specialių pageidavimų, kuriam projektui muziejus turėtų panaudoti paramą, neturi, todėl pasiūlė skirtas lėšas naudoti ten, kur labiausiai jų reikia. Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas patikino, kad greičiausiai šios paramos prireiks jau rugsėjį vyksiančiai Lietuvos krikšto sukakčiai skirtai tarptautinei parodai, kurioje bus eksponuojamas dar XIX a. pabaigoje Lietuvos krikšto 500 metų jubiliejui (1887) dedikuotas, bet vėliau ilgą laiką dingusiu laikytas žinomo lenkų dailininko realisto Voicecho Gersono (Wojciech Gerson, 1831–1901) monumentalus paveikslas „Lietuvos krikštas“ (1889), šiuo metu saugomas Varšuvos Jono Pauliaus II kolekcijos muziejuje (Lenkija).
Kaip ir kiekvieno Valdovų rūmų muziejaus rėmėjo, už skirtą paramą L. Taliunevičiaus vardas bus įamžintas muziejuje.
Valdovų rūmų muziejus nuoširdžiai dėkoja visiems rėmėjams bei mecenatams ir kviečia toliau remti kultūrą, puoselėti paveldą ir gausinti muziejų rinkinius, nes tai praturtina Lietuvą!