Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, būdama atsakinga už jaunimo politikos formavimą ir reaguodama į jaunimo mažėjimo tendencijas bei to pasekmes, inicijavo apskritojo stalo diskusiją dėl jaunimo mažėjimo Lietuvoje. Šiandien ministerijoje suburti valdžios institucijų, nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų atstovai bei akademinės bendruomenės nariai analizavo jaunimo populiacijos Lietuvoje mažėjimo priežastis ir ieškojo būdų tendencijas pakeisti į teigiamą pusę.
Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį jaunimo Lietuvoje sumažėjo beveik 32 proc. (2008 m. Lietuvoje gyveno 810 tūkst. jaunų žmonių, 2017 m. pradžioje – 554 tūkst.). Jaunimo skaičiaus mažėjimas sukelia neigiamus padarinius – mažėja gyventojų ir kinta jų struktūra, didėja ekonominė ir socialinė našta darbingo amžiaus gyventojams, ima trūkti darbo jėgos. Viena iš jaunimo skaičiaus mažėjimo priežasčių yra emigracija į kitas valstybes. 2016 m. iš Lietuvos emigravo 19 tūkst. 15–29 m. amžiaus jaunų žmonių – jie sudarė beveik pusė visų emigrantų.
„Jaunų žmonių išvykimas į užsienį nėra iš esmės neigiamas dalykas. Dalis jų grįžta įgiję naujų kompetencijų, naujų teigiamų patirčių – jie mokosi, dirba, o sugrįžę savo žinias pritaiko Lietuvoje. Todėl mūsų siekis turėtų būti jaunimo grįžtamosios migracijos didinimas arba tokių sąlygų Lietuvoje gyvenančiam jaunimui sudarymas, kad jie nepasirinktų emigracijos, kaip vienos iš galimybės gyventi geriau svetur dėl susiklosčiusių socialinių ar ekonominių sunkumų“, – sveikindamas tarpinstitucinės ekspertų diskusijos dalyvius sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Ekspertai teigia, kad emigracijos pagrindinės priežastys yra socialinės ir ekonominės. Ryškėja, kad jaunus žmones iš Lietuvos emigruoti skatina socialinio teisingumo stygius visuomenėje, socialinė atskirtis, ekonominės priežastys. Lietuva pasižymi vienu didžiausių pajamų nelygybės rodiklių Europoje po Rumunijos ir Bulgarijos. Vis dažniau kaip viena iš emigracijos priežasčių mokslininkų įvardijamas emocinis šalies klimatas. Lietuvoje pastebimas ryšių nutrūkimas tarp bendruomenės, artimiausių žmonių, dėl to būtina stiprinti šeimas ir bendruomenes.
Su mažėjančiu jaunų žmonių skaičiumi Lietuvoje kartu mažėja gimstamumas, mažėja darbingo amžiaus žmonių, o tai kelia rimtus iššūkius Lietuvos socialinės apsaugos sistemai. Gimstamumas tarp 20–29 m. amžiaus gyventojų 2015 metais, palyginti su 2011 m., sumažėjo 3 proc. Per paskutinį dešimtmetį darbo jėga tarp 15–29 m. amžiaus jaunų žmonių sumažėjo beveik 11 proc.
Diskusijų metu susitikimo dalyviai parengs išvadas – siūlymų paketą, kuriame pateiks gaires, kaip būtų galima siekti jaunimo demografinės situacijos teigiamų pokyčių.
www.socmin.lt nuotr.