Kauno apskrityje per š. m. pirmąjį pusmetį buvo užregistruota 1297 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejai. Pastaruoju metu pradėjo gausėti bakterinių žarnyno infekcijų atvejų (per penkis šių metų mėnesius užregistruota 460 atvejų, rodiklis 10000 gyventojų yra 8,52). Sergamumo kampilobakterioze rodiklis 10000 gyventojų padidėjo 22 proc. lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.
Ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai (bakterijos) gali ilgai išlikti gyvybingi išorinėje aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms gali daugintis maisto produktuose, vandenyje, ant aplinkos daiktų, o maistas gali būti užterštas jį ruošiant, laikant, transportuojant. Taip pat paruoštus vartojimui maisto produktus bei patiekalus galima užteršti, jei produktai netvarkingai laikomi, jei jie, pvz., liečiasi su žalia mėsa, žuvimi, ar indais ir įrankiais, kuriais buvo tvarkoma žalia mėsa ar žuvis, jei liečiami nešvariomis rankomis.
Kambario aplinkos temperatūroje žarnyno infekcijų sukėlėjai maisto produkte dauginasi labai sparčiai, užšaldytuose produktuose nesidaugina, tačiau daugeliu atvejų išlieka gyvybingi. Pakaitinus produktą iki 80–90°C, dauguma sukėlėjų žūsta.
Padaugėjus iškylų į gamtą, pagausėja ir per maistą plintančių infekcinių ligų. Dažnai apsinuodijama gamtoje nepakankamai iškeptu šašlyku ar kitokiais kepsniais, greitai gendančiu maistu: karštai rūkyta mėsa, žuvimi, dešra, pieno produktais, kreminiais gaminiais. Žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai atsparūs, tačiau šiltu oru patekę į maistą greitai dauginasi, nekeisdami nei produkto skonio, nei išvaizdos. Su maistu į organizmą gali patekti įvairiausių žarnyno bakterijų – salmonelių, streptokokų, stafilokokų, jersinijų, kampilobakterijų, listerijų, ir kt.
Kad sumažintume užsikrėtimo ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis riziką, būtina žinoti, kad:
1. Negalima vartoti žalio ar nepakankamai šiluma apruošto gyvūninio maisto.
2. Reikia vengti kryžminio maisto užteršimo (kad žalia produkcija nesiliestų su jau paruošta).
3. Paruoštus vartojimui produktus ir jų žaliavas būtina laikyti tinkamoje temperatūroje. Greitai gendančius produktus būtina laikyti tik šaldytuve.
4. Negalima valgyti bet kur pirktų neaiškios kilmės patiekalų, ne šaldytuve laikytų produktų, nepakankamai šiluma apruoštos mėsos, ypač paukštienos, taip pat žuvies. Ypač rizikinga pirkti pieną iš privačių atsitiktinių asmenų, supiltą į abejotino švarumo talpas, laikomą kelias valandas be šaldymo įrangos.
5. Negalima vartoti neplautų vaisių ir daržovių.
6. Valgant produktus, būtina atkreipti dėmesį į jų realizavimo datą.
7. Iškylose gamtoje pasirinkti negreitai gendančius, saugius produktus.
8. Kepant mėsą ant laužo, svarbu ją gerai iškepti: pavojingos bakterijos žus, kai temperatūra gabalo viduje bus ne žemesnė kaip 80–90°C. Mėsa gabalo viduje neturi būti rausva – priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze.
9. Negalima gerti netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų telkinių vandens, nes jie neretai būna užteršti žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.
10. Negalima neapgalvotai taupyti vandens asmens higienai. Būtina plauti rankas po sąlyčio su gyvūnu ar sergančiu žmogumi.
11. Niekada negaminti maisto viduriuojant ar esant kitiems žarnyno infekcijos požymiams.
Pajutus žarnyno ligos požymius: aukšta temperatūra, gausus viduriavimas, pilvo skausmas, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Parengė Laima Stragienė