Mokslininkų teigimu, sportuoti geriausia žaliosiose erdvėse – ten, kur mažiau užterštas oras. Priešingu atveju, pavyzdžiui, bėgiojant šalia judrios gatvės, sveikatai galima ir pakenkti, todėl rekomenduojama, kad gyventojai žaliąsias zonas galėtų pasiekti per 10–15 minučių. Remiantis šiomis rekomendacijomis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai planuoja sukurti interaktyvų Kauno žemėlapį, kuriame miesto mikrorajonai bus įvertinami pagal tai, kaip greitai iš jų galima pasiekti žaliąsias zonas.

„Moksliniai tyrimai leidžia patvirtinti, kad žaliosios miesto erdvės ir parkai yra susiję su geresniu sveikatos vertinimu, protine sveikata ir fiziniu aktyvumu. Laikas, praleistas žaliosiose erdvėse vaikštant ir bendraujant, daro netiesioginį poveikį protinei sveikatai ir gyvybingumui, nes mažina lėtinį stresą, depresiją ir įtampą. Dėl šios priežasties žaliosios miestų erdvės turi būti suplanuotos taip, kad jose būtų galima užsiimti fizine veikla ir bendrauti“, – teigia VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Sandra Andrušaitytė.
Docentė kartu su kitais VDU tyrėjais atliko tyrimą ir atskleidė, jog dauguma ištirtų vyresnio amžiaus Kauno gyventojų savo fizine būkle rūpinasi nepakankamai. Tarptautinis VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų tyrimas parodė, kad vos 10 procentų iš apklaustų 45–64 metų amžiaus asmenų palaiko fizinį aktyvumą, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tai yra sportuoja bent 150 minučių per savaitę. Apklausoje dalyvavo šeši šimtai 18–75 metų kauniečių. Ši apklausa – Europos Komisijos programos „Horizon 2020“ finansuojamo tyrimo, skirto miestiečių aplinkos ir sveikatos tyrimams, dalis.
„Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių nuo mūsų priklausančių veiksnių, kuris gali pakeisti lėtinių ligų – tokių kaip hipertoninės ligos, nutukimas, diabetas – raidą. Kitaip tariant, pasiekus pakankamą fizinį aktyvumą, galima sulėtinti tokių ligų raidą. PSO rekomenduojama fizinio aktyvumo trukmė 18–65 m. amžiaus sveikiems žmonėms yra 150 minučių arba, jei didelio intensyvumo, 75 minutės per savaitę“, – pasakoja viena iš projekto tyrėjų doc. dr. Sandra Andrušaitytė.
Tyrimas parodė, jog mažas fizinis dalyvių aktyvumas buvo susijęs su didesniu gydytojo diagnozuotos hipertoninės ligos paplitimu. Iš PSO rekomenduojamą aktyvumą pasiekusių tyrimo dalyvių hipertonine liga sirgo 29,4 proc., o iš tų, kurie rekomenduojamo lygio nepasiekė, sirgo 34 proc.
Dar ryškesnis skirtumas pastebėtas tarp rekomenduojamą fizinį aktyvumą pasiekusių ir nepasiekusių vyrų – šiuo atveju hipertonine liga sirgo atitinkamai 40 ir 47 proc. apklaustųjų. Tarp aukštesnio išsilavinimo dalyvių, pasiekusių rekomenduojamą fizinį aktyvumą, hipertoninės ligos paplitimas buvo net apie 10 proc. mažesnis nei tarp šio aktyvumo nepasiekusių.
Remdamiesi projekto dalyvių atsakymais, mokslininkai sukūrė Kauno žemėlapį, parodantį, kuriuose miesto mikrorajonuose labiausiai paplitusi hipertenzija, nutukimas ir blogas sveikatos vertinimas. Vidutinis hipertenzijos paplitimas tarp 18–75 metų kauniečių didžiausias yra Gričiupyje (siekia net 51,3 proc.), o mažiausias Aleksote (vos 15 proc.).
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jo dalyviams savanoriams aktualiausios diskusijų temos yra transporto keliama tarša, sveikata ir klausimas, kodėl jų gyvenamajame rajone sergamumas hipertonine liga yra didesnis nei kaimyniniame.
VDU Aplinkotyros katedroje įgyvendinamas projektas „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai“ (H2020-SwafS-2018-1) yra finansuojamas iš Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų programos „Horizon 2020“ lėšų. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti priemonę, skatinančią kurti miestiečių mokslinius projektus ir kartu su mokslininkais analizuoti gyvenamosios aplinkos poveikį sveikatai.
Daugiau informacijos – http://citieshealth.vdu.lt