Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vaidybos studijų studentai ką tik grįžo iš tarptautinių mokymų Potsdame (Vokietijoje), kur dalyvavo amerikiečių avangardinio teatro režisieriaus ir dramaturgo, pasaulinio garso žvaigždės režisieriaus Roberto Wilsono tarpdisciplininiame projekte „Luther. Dancing with the Gods“ („Liuteris. Šokis su Dievais“).
„Robertas Wilsonas – šiuolaikinio teatro genijus pasauliniame kontekste, todėl darbas su juo yra išskirtinė galimybė, kuri įvairiapusiškai plečia požiūrį tiek į vaidybą, tiek į aktoriaus saviruošą. Precizika ir koncentracija yra vienos labiausiai vertinamų R. Wilsono savybių, taigi, dirbant su juo, tai tampa savaime suprantamais vaidybos segmentais, kurie reikalauja daug ištvermės, tiek psichologinės, tiek fizinės“, – apie įgytą patirtį pasakoja VDU vaidybos studentė Giedrė Žaliauskaitė.
Šeši VDU vaidybos studentai ir 35 įvairių pasaulio šalių atstovai „Schinkelhalle“ menų centre dešimt dienų repetavo ir dirbo kartu su režisieriumi bei su 60 Berlyno radijo choro (Rundfunkchor Berlin) dainininkų. Projekto pristatymas publikai įvyks 2017 m., minint reformacijos 500 metų jubiliejų, skirtą tezių prikalimo Vitenberge paminėjimui.
Iššūkis – laikysena ir susikaupimas
„Paprasčiausi dalykai yra sunkiausiai įgyvendinami“, „Tik keletas žmonių moka tobulai vaikščioti scenoje“ – šios režisieriaus frazės bene labiausiai įsiminė studentams. „Dalyvaudami repeticijose, stebėjom naują, nepažintą kūrybos metodiką. Tai buvo aukščiausio lygio kūrybinis procesas, kurio metu skiriamas itin atidus dėmesys smulkiausioms spektaklio detalėms. Režisierius nuolat mums kartodavo, kad paprasčiausi dalykai yra sunkiausiai įgyvendinami. Tuo ir įsitikinom patys, nuolat girdėdami pastabas apie klaidas judant ar net stovint. Net puse centimetro netinkamu metu pakeltas pirštas gali atkreipti režisieriaus dėmesį“, – režisieriaus preciziškumą prisimena Ričardas Myka.
Valerijus Kazlauskas papildo, kad repeticijų metu turėdavo vyrauti tyla be jokių pašalinių trukdžių. „Buvo sunku, nes judėjimas pagal R. Wilsoną – specifinis ir gan keistas. Jis visada minėdavo, kad paprastas aktoriaus buvimas scenoje, toks kaip gyvenime, yra visiškai neįdomus. Aktorius negali eiti taip, kaip jis eina gyvenime“, – akcentuoja VDU studentas.
Edgaras Miliauskas pripažįsta, kad nepriekaištingos laikysenos scenoje jam dar trūksta, todėl būdavo labai sunku tuo pačiu metu mokytis ir judėti scenoje, ir galvoti kaip „laikyti save“. „Atrodo, kad režisieriaus akys visada tave stebi ir viską mato, – tai verčia nuolatos atidžiai stebėti ir kontroliuoti save. Manau, to privalu išmokti ne tik kiekvienam aktoriui, bet ir visiems, kas planuoja būti scenoje“, – įsitikinęs jaunasis aktorius.
Studentai vieningai tvirtina, kad dirbti repeticijose su R. Wilsonu reikia labai susikaupus. „Vien tik įėjus į erdvę, kurioje vyksta repeticijos, tvyro tyla, aktoriai susikaupę, pasitempę. Tai tikriausiai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl darbas vykdavo greitai ir produktyviai. R. Wilsono teatre vyrauja precizika, perfekcionizmas, kuris lemia specifinę aktoriaus kūno padėtį, laikyseną, judėjimą scenoje“, – pasakoja Monika Poderytė. E. Miliauskas taip pat prisimena milžinišką koncentraciją ir rimtį. „Tokių susitelkusių žmonių nebuvau matęs. Man tai buvo nauja patirtis“, – teigia trečiakursis.
VDU studentų atmintyje išliko ilgas susikaupimo ir nuolatinės įtampos laikas repeticijų metu. „Net kai turi laisvą minutę, vis tiek turi būti pasirengęs, nes bet kurią akimirką gali tekti bėgti į sceną“, – teigia V. Kazlauskas. Vaikinas apie įgytą patirtį mąsto ir grįžęs į Lietuvą. „Lietuvos teatre vyrauja kiti darbo metodai, todėl darbas su R. Wilsonu buvo išskirtinė galimybė, kurią labai vertinu. Tikiu, kad patirti įspūdžiai bei atradimai mane ugdys kaip profesionalų aktorių tiek dabar, tiek ateityje.“
Pirma pažintis su avangardinio teatro menininku – paskaitose
VDU vaidybos studentai nesitikėjo, jog jiems bus suteikta galimybė dirbti su avangardo režisieriumi, kurio darbai buvo analizuojami teatro istorijos paskaitų metu. Studentų dalyvavimą tarpdisciplininiame projekte inicijavo režisieriaus draugė, VDU vaidybos programos lektorė Gintarė Minelgaitė, dvejus metus iš eilės pati rezidavusi „Watermillo“ centre ir prisidėjusi prie kitų režisieriaus projektų. Monika Poderytė pasakoja, kad jai ir studijų draugams tai be galo reikšminga patirtis, atnešusi daug įspūdžių ir žinių. „Didelė garbė dirbti su režisieriumi, kuris yra žinomas visame pasaulyje“, – džiaugiasi studentė.
G. Žaliauskaitė pasakoja, kad darbas su Robertu Wilsonu yra unikali patirtis, naudinga tiek aktoriams, tiek režisieriams, šviesų ar dekoracijų dailininkams, nes darbo specifika pasižymi nenutrūkstama koncentracija ir komandos operatyvumu. „Buvimas vieno labiausiai pripažinto pasaulio režisieriaus akivaizdoje, žinoma, yra gana daug įtampos persmelkta patirtis, tačiau net akimirkos, kai nesi scenoje ir neatlieki tau skiriamų užduočių, reikalauja susikaupimo ir gebėjimo išlaikyti budrumą – bet kurią akimirką gali tapti reikalingas, todėl visada turi būti pasiruošęs. Režisieriaus preciziškumas, atidumas detalėms, perfekcionizmas norom nenorom persiduoda tiek aktoriams, tiek visai kūrybinei grupei“, – tikina studentė.
Apibendrindami įgytą patirtį VDU vaidybos studentai atviri – tai buvo sunkus, varginantis, bet be galo naudingas laikotarpis ir išskirtinė galimybė susipažinti su avangardinio teatro mokykla. „Galimybė stebėti, kaip dirba teatro genijus, bei iš arti susipažinti su jo metodais – tai išties nuostabi praktika ir studijų dalis“, – teigia E. Miliauskas. R. Myka priduria, kad repeticijų metu R. Wilsonas neabejotinai yra reiklus ir griežtas kūrėjas, tačiau tai nekliudo žavėtis jo unikaliu požiūriu į meną ir jo formas kintančiame pasaulyje.
VDU
Nuotraukos Gintarės Minelgaitės