Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»VGTU mokslininkai sukūrė neįgaliųjų buitį palengvinsiantį prietaisą
Aktualijos

VGTU mokslininkai sukūrė neįgaliųjų buitį palengvinsiantį prietaisą

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Lietuvoje nuolatinės slaugos ar pagalbos poreikis pripažintas beveik 40 tūkstančių žmonių – tokią statistiką skelbia Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba. Ne paslaptis, jog negalią turintys žmonės reikalauja kitų asmenų pagalbos elementariems veiksmams, kurių sveikieji netgi nepastebi, atlikti. Siekdami palengvinti šių žmonių dalią, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė inovatyvią technologiją, leisiančią neįgaliesiems patiems, be niekieno pagalbos žodžiu valdyti įvairius buities prietaisus ir svarbiausius funkcinius įrenginius.

„Apsiversti lovoje, įjungti ar išjungti šviesą, valdyti buitinę techniką, išsikviesti medikų pagalbą, o gal paprasčiausiai užtraukti užuolaidas ar perjungti televizijos kanalą. Galimybė veiksmus inicijuoti balsu padidintų žmogaus, turinčio fizinę negalią, savarankiškumą, pagerintų jo gyvenimo kokybę bei leistų sumažinti slaugos personalo poreikį“, – apie neįgaliesiems skirto valdymo lietuviška šneka įrenginio maketo naudą pasakoja mokslininkų grupės vadovas VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Dalius Navakauskas.

Panašaus projekto užuomazgos gimė jau seniai – dar tada, kai šis mokslininkas gynėsi savo disertaciją iš dainų apdorojimo, o vėliau su komanda kūrė panašų koncepcinį maketą. Šie tyrinėjimai atvedė prie galutinio varianto – vykdant Lietuvos mokslo tarybos remiamą technologinės plėtros projektą buvo suprojektuotas, įgyvendintas, laboratorinėmis ir imitacinėmis realiomis sąlygomis ištestuotas neįgaliesiems skirtas valdymo lietuviška šneka įrenginio maketas.

„Ieškojome, kur galime panaudoti savo žinias. Nusprendėme, jog palengvinti gyvenimą žmonėms, turintiems fizinę negalią, – kilnus tikslas. Juk tai nėra, kaip dažnai būna, asmens kasdienio patogumo didinimas, tai – būtinybė“, – sako mokslininkų grupės, kuriai priklauso prof. A. Serackis, doc. G. Tamulevičius, dr. E. Ivanovas, dokt. T. Sledevič, vadovas.

Nors skamba sudėtingai, veikimo principas gana paprastas, o išskirtinė įrenginio ypatybė – veikimas realiu laiku, t. y. balsu duota komanda iš karto atpažįstama ir vykdoma. Be to, neįgalusis visada turi turėti galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, jis negali priklausyti nuo darbo stoties ar interneto ryšio, mobiliojo tinklo, nes pastarieji gali dingti, sutrikti, o šiam įrenginiui užtenka tik elektros.

Valdymo įrenginys komandas vykdo trimis būdais. Vienas jų – per ant įrenginio esančią anteną, kuri „ZigBee“ protokolu (panašiu į visiems puikiai žinomą „WiFi“ ryšį) siunčia signalą.

„Reikia įsigyti „ZigBee“ imtuvą ir primontuoti prie tos įrangos, kurią norėsite valdyti, pvz., prie ritininių užuolaidų. Tada jį suprogramuokite ir susiekite su garsu – tai nėra sudėtinga. Procesas panašus į naujo televizoriaus pultelio susiejimą su televizoriumi. Signalas siunčiamas per orą“, – aiškina D. Navakauskas.

Antrasis būdas yra infraraudonaisiais spinduliais tiesiogiai siunčiamas tam tikras kodas – labai panašiai pulteliu valdomas televizorius, tad tai gali pakeisti jo funkcijas garso, vaizdo prietaisams. Tam tikra komanda susiejama su neįgaliojo ištarta komanda.

Paskutinis būdas – signalo perdavimas laidais. Šiuo atveju valdymo įrenginys gali būti sujungiamas su neįgaliojo vežimėliu, išmaniąja lova ir pan.

„Šio įrenginio lietuviškos šnekos atpažinimo tikslumas siekia net 97 %,  jis puikiai prisitaiko prie garso signalų ir aplinkos sąlygų pokyčių. Net jei neįgalus žmogus nesugeba aiškiai ištarti žodžių, jis veiks lygiai taip pat puikiai. Valdymas yra individualizuotas – komandos įrašomos jas tariant konkrečiam asmeniui, jo nurodymai vėliau ir bus atpažįstami“, – sako VGTU mokslininkas.

Neįgaliesiems skirto valdymo lietuviška šneka įrenginys gali būti naudojamas namuose, darbe ar medicinos įstaigose. Esant poreikiui, šį įrenginį galima tobulinti ir nesunkiai pritaikyti pramonėje ar net gamtosaugoje.

D. Navakausko teigimu, šis gyvenimą neįgaliesiems galimai palengvinsiantis prietaisas jau laukia savo investuotojų, sumaniai pritaikysiančių technologijas atitinkamoje srityje. Esant poreikiui, maketą galima tobulinti toliau – sumažinti, integruoti, papildyti norimomis funkcijomis.

VGTU

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKalėdų blukio deginimas Lietuvos liaudies buities muziejuje
Kitas straipsnis Didžiausia devynmetės Gabrielės svajonė – galėti vaikščioti

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.