Sausio mėnesį grupelė entuziastingai nusiteikusių Vilniaus universiteto darbuotojų vyko į Salako (Zarasų r.) senelių globos namus, veždami savo ir kolegų rūpestingai surinktas, supakuotas dovanas bei šventinius linkėjimus.
Visą gruodį Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus (ŽIVS) kvietimu VU centrinės administracijos darbuotojai galėjo prisidėti prie savanoriškos pagalbos senelių namams iniciatyvos „Senučiukai“. Jos autorė ir moderatorė – Filosofijos fakultete ir centrinėje administracijoje dirbanti dr. Urtė Lina Orlova.
Ši kilni idėja itin nuskaidrino Salako senelių globos namų gyventojų kasdienybę. ŽIVS vyriausioji specialistė Roberta Prelgauskienė džiaugėsi, kad kolegos iš kitų skyrių nuolat ateidavo ar skambindavo domėdamiesi, ko dar trūksta, teiraudavosi, kokia dovana senolius pradžiugintų labiausiai. Visi vienbalsiai tvirtino, kad tokių akcijų labai trūksta ir jų reikėtų kuo daugiau. Ir ne tik prieš didžiąsias žiemos šventes.
Artinantis išvykimo dienai, gausiai suneštų dovanų jau pakako ne tik individualiems norams ir bendriems senelių namų poreikiams patenkinti, bet ir apdovanoti kiekvienam Salako senelių globos namų gyventojui mielomis smulkmenomis: šiltomis kojinėmis, šlepetėmis, saldainiais, šokoladu. Sunešta daugybė knygų įvairiomis kalbomis, ausinukų, DVD filmų, minkštų žaislų, piešimo priemonių, stalo žaidimų. Seneliai džiaugėsi žurnalų prenumeratomis, radijo grotuvais, papuošalais, kvepalais…
Senolius aplankę ir dovanas išdaliję darbuotojai pasidalijo įspūdžiais apie išvyką ir apskritai apie šią iniciatyvą:
Aušrinė Jurgelionytė, Žmogiškųjų išteklių plėtros skyrius:
„Mane ši kelionė iš esmės įkvėpė ir pakylėjo, o tie jausmai nuo ryto vis stiprėjo. Pirmiausia buvo didelis džiaugsmas prikrauti kone pusę autobusiuko VU administracijos gerumo įrodymų – dovanų. Važiavome laimingi, nes buvo akivaizdu, kad dažnai girdimas posakis „gerumas mus vienija“ jau įsikūnijo. Artėjant darėsi šiek tiek neramu – kaip sutiks, ką pasakyti, kaip elgtis, kad būtų jauku. Bet vos atvykus viskas iškart tapo paprasta! Mūsų laukė daug šviesių akių, daug labai skirtingų, bet labai jaukių žmonių – nuo seniausiųjų močiučių, kurioms jau per devyniasdešimt, iki judančiųjų tik vežimėliuose, sunkiai įskaitomų veidų, kuriuos vis tiek nušviečia šypsena, kai į juos atkreipiamas dėmesys asmeniškai. Ir, žinoma, visus juos jungiantis, iš labai tikrų šiltų žmonių suburtas personalas. Mes dalijome dovanas, o jie mums – nenusakomai gerą energiją, pamokas ir priminimus, kaip džiaugtis paprastais dalykais: išvyniojama ir vėl suvyniojama dovana, saldainiais, kuriais dalijamasi su kambario kaimyne, naujomis šiltomis šlepetėmis, kurios dabar, pasak vieno gyventojo, bus „išeiginės“ (ir visai nesvarbu, kad jam sunkoka net per kambarį pereiti), moterišką norą puoštis ir puoselėti estetiką paryškinančiais karoliais ar rožiniu šaliu… Tai daug gyvenime mačiusių ir patyrusių žmonių pamokos mums (jų akimis, visai jaunimui), kaip priimti geranoriškumą, juo džiaugtis. Buvo šviesi diena, nors tų žmonių asmeninės istorijos labai įvairios…“
Rita Mikėnienė, Užsienio kalbų institutas:
„Kelionė buvo labai jaudinanti. Kompanija labai šauni. Ištirpo nerimas, nes merginos drąsios, linksmos, nuoširdžios. O tie seneliai… Jie mūsų laukė, bet nesitikėjo, kad VU bendruomenė tokia dosni, užjaučianti. Mes atvežėme geriausius linkėjimus, kalną dovanų, tokių, kokių jie sapnuose nesapnavo, atvežėme ir dalelę šilumos, nors diena buvo labai šalta. Jie mylavo pliušinius žaisliukus, net spygavo. Valgė saldumynus ir šypsojosi, avėjo naujomis šlepetėmis, mūvėjo pirštinėmis, rišosi skareles. Viena nubėgo, taip nubėgo, kaip pajėgė, skaityti naujos knygos. Neapsakomi jausmai: dėkingi VU kolegoms, kad šitiek paaukojo ir tiek džiaugsmo suteikė seneliukams. Mes tai atidavėme su didele meile. Globos namų kolektyvas tvirtas kaip kumštis, mėgstantis savo darbą, nuostabios moterys, mylinčios kiekvieną globotinį kaip savo vaiką. Tikrai seneliai turės ką prisiminti, ilgai džiaugsis dovanomis. Man tai nepakartojamas jausmas, gera būsena. Ačiū visiems.“
Ieva Lapkauskaitė, Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius:
„Kelionė į senelių globos namus suteikė tiek daug emocijų, kad net sunku apsakyti. Pirmiausia jaučiau nerimą, kaip seneliai reaguos į mūsų vizitą. Nuvykus baimė išsisklaidė. Seneliai ir senelių globos namų darbuotojai mus labai šiltai priėmė. Buvo gera matyti senelių džiaugsmą ir nuostabą teikiant būtent jiems surinktas asmenines dovanas, skiriant sveikinimus ir linkėjimus. Labiausiai džiaugiuosi, kad turėjome galimybę ne tik įteikti dovanas, bet ir kartu gerti arbatą, pietauti, bendrauti… Galbūt dėl to laikas senelių globos namuose prabėgo labai greitai.
Manau, kad ši išvyka davė labai daug tiek senučiukams, tiek mums, universiteto darbuotojams. Tikiu, kad seneliams nuoširdžiu bendravimu suteikėme džiaugsmo. Visi kartu pasidalijome mintimis, rūpesčiais ir ateities lūkesčiais… Be to, manau, kad kiekvienam VU darbuotojui ši iniciatyva suteikė galimybę dalytis gerumu ir taip suteikti džiaugsmo senučiukams. Akivaizdu, kad tokių iniciatyvų trūko, nes darbuotojai labai aktyviai dovanojo dovanas seneliams ir norėjo vykti jų aplankyti. Iš visos širdies dėkoju iniciatyvos organizatorei ir tikrai labai tikiuosi, kad ją tęsime ir toliau dalysimės gerumu.“
Organizatorių informacija ir nuotraukos