Žmonių sveikatai svarbi ne tik aplinkos oro kokybė, bet ir vidaus patalpų oras. Uždarose patalpose praleidžiame iki 80 proc. paros laiko, tad prasidėjus šaltajam metų laikotarpiui kiekvienam aktualu žinoti, kaip žmogaus organizmą veikia mikroklimatas ir koks jis turėtų būti, kad jaustumėmės gerai. Vidaus patalpų oro tarša yra svarbus sveikatos rizikos veiksnys, todėl būtina pasirūpinti tinkamu gyvenamųjų patalpų mikroklimatu.
Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ reglamentuojami mikroklimato parametrai. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 %, oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s. Patalpose, kuriose žiemą yra nepakankama temperatūra arba kurios blogai vėdinamos, dažnai būna drėgna, tad ant drėgnų paviršių susidaro palankios sąlygos atsirasti ir plisti pelėsiui, kuris neretai išskiria nemalonų kvapą, sukelia alergines reakcijas, sergantiems astma gali paaštrinti simptomus. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai irgi susiduria su šia problema, nes nėra pratę vėdinti patalpų atidarydami langus žiemą. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, aplinkoje esantis pelėsis užteršia namų orą, tada namuose atsiranda pelėsių grybelių, kurie veikia imuninę sistemą ir sukelia įvairias alergines reakcijas (kosulį, slogą, akių sausumą, ašarojimą, retkarčiais lėtines ligas). Esant nekokybiškam orui, sudaromos palankios sąlygos infekcinių ligų (pvz., gripo) sukėlėjams plisti.
Patalpų vėdinimas yra vienas iš svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių, todėl būtina prisiminti paprastus, bet svarbius oro kokybės užtikrinimo principus šaltuoju metų laikotarpiu: gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną, jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš einant miegoti; jei gyvenamosiose patalpose oras per sausas, jį būtina drėkinti, tada išvengsite odos, akių išsausėjimo; gyvenamojoje aplinkoje esant per didelei santykinei drėgmei, pravartu naudoti oro sausintuvus, kurie padės pašalinti per didelį drėgmės kiekį namuose, tam padėtų ir intensyvesnis būsto šildymas. Rekomenduojama gyvenamąsias patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai – iki 10 minučių, efektyviausias būdas – sudarant skersvėjį. Vėdinant gyvenamąsias patalpas, svarbu gerai išvėdinti vonią, tualetą ir rūsį, nes šiose vietose drėgmės kiekis yra didesnis. Vėdinant patalpas rekomenduojama apriboti žmonių buvimą jose.
Tinkamas gyvenamųjų patalpų vėdinimas yra būdas išsaugoti sveikatą, ypač tai svarbu didėjant sergamumui gripu.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro inf.