Norėtumėte apsilankyti Luvre ar Niujorko Metropoliteno muziejuje neišeidami iš namų? Greitai tai bus ne tik įmanoma, bet ir įprasta. „Virtualioji realybė susijusi ne vien su žaidimais“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Mindaugas Vasiljevas. Pasak jo, pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas edukaciniams projektams, tokiems kaip didžiųjų pasaulio muziejų kolekcijų skaitmeninimas, todėl muziejus bus galima virtualiai lankyti patogiai sėdint namuose.
M. Vasiljevas kalba ne apie gana įprastą virtualų turą, kokių galima rasti muziejų puslapiuose, o apie trimatės erdvės potyrį: „Yra technologijų, tokių kaip, pavyzdžiui, virtualiosios realybės akiniai, kurie leidžia ne tik matyti plokštumos vaizdą, bet ir pajausti gylį.“
Pasak jo, naudojant išmaniąsias virtualiosios realybės technologijas, joje galima dalyvauti kartu su kitais žmonėmis ir ją iš dalies valdyti. „Pavyzdžiui, KTU turime irklavimo įrangą, skirtą treniruotis sausumoje. Šiuo metu esame sukūrę virtualią Trakų ežero aplinką – irkluotojai, užsidėję virtualiosios realybės akinius, ne tik „irkluoja“ vaizdingoje trasoje, bet ir mato priešininkus, kurių padėtis nustatoma pagal įrangos fiksuojamus parametrus“, – aiškina jaunasis mokslininkas.
Tekstui spausdinti nereikia pelės ir klaviatūros
Kalbai pasisukus virtualiosios realybės valdymo link, M. Vasiljevas užsimena apie svarbiausią jam šiuo metu projektą – neuroninę kompiuterio sąsają. Tai – ant kaktos dedamas lankelis, galintis nuskaityti raumenų signalus su integruota KTU mokslininkų komandos sukurta technologija, kuri „supranta“ siunčiamus signalus ir leidžia žmogui rašyti tekstą kompiuterio ekrane nesinaudojant nei klaviatūra, nei pele.
Mirksint viena akimi pasirenkamos raidės, kita akimi – trinama. Sistemoje integruotas žodynas su nuspėjimo funkcija rašančiajam pasiūlo jo dažniausiai vartojamus žodžius.
„Mūsų sukurta sistema vidutiniškai leidžia parašyti 12 simbolių per minutę. Lyginant su pasaulyje esančiomis panašiomis sistemomis, tai gana daug“, – sako M. Vasiljevas.
Pasak jo, nors taip rašant pavargstama – mirksima valingai, su mimika, – žmogui, kuris neturi kitos alternatyvos, pavyzdžiui, yra paralyžiuotas ir sunkiai valdo rankas, tokia įranga yra vienintelis rašymo būdas. Planuojamas kitas patobulinimas – į sistemą integruota žvilgsnio sekimo funkcija, kuri leistų pasirinkti raides pagal tai, į kurią iš jų rašantysis žiūri.
Išmanioji virtualioji realybė
Padedamas įvairių sensorių vartotojas virtualiojoje realybėje gali ne tik dalyvauti, bet ir ją keisti. „Yra įrenginių, kurie gali būti klijuojami prie bet kurios kūno vietos raumenų, todėl valdyti mūsų sukurtą teksto rašymo sistemą būtų galima ir, sakykime, mojuojant pirštu. Jei šiuos įrenginius pritaikytume virtualiojoje aplinkoje, būtų galima suteikti žmogui galimybę nespaudant jokių valdymo pultelių, o tik, pavyzdžiui, sugniaužiant kumščius išsikviesti meniu, atlikti tam tikras funkcijas“, – apie išmaniosios virtualios aplinkos galimybes pasakoja M. Vasiljevas.
Noras išbandyti save – išradėjo stimulas
Paklaustas, kaip susidomėjo šia tema, vaikinas šypsosi – jį patraukė galimybė sukurti ką nors nauja, išbandyti tai, kas dar nepatirta.
„Man atrodo, kad visus mokslininkus – ir tuos, kurie kuria atominį ginklą, ir tuos, kurie ieško vaistų nuo vėžio, – vienija noras pabandyti sukurti tai, ko niekas iki šiol nesukūrė“, – teigia KTU doktorantas.
Pasak jo, nors virtualioji realybė labiausiai siejama su žaidimų kūrimu, kur kas maloniau ir prasmingiau yra kurti technologijas, kurios ne tik teiktų pramogą, bet ir būtų naudingos žmonėms.
Mokymasis per praktiką
Būsimiesiems programuotojams paskaitas skaitantis M. Vasiljevas yra įsitikinęs, kad programuotojo darbas kūrybinis, tad motyvacija ir noras išbandyti save yra pagrindinis gero programuotojo bruožas.
Pasak M. Vasiljevo, šiandien pirmakursiai ateina gerokai stipresni nei tais laikais, kai pats buvo bakalauro studentas. Nors kasmet vis gausėjantis pirmakursių būrys (šiemet į KTU pakviesta per 200 programuotojų) sunkiai telpa į auditorijas, atsiranda vis daugiau gabių ir aktyvių studentų.
M. Vasiljevas teigia, jog dėstytojai stengiasi pastebėti gabiausius ir labiausiai motyvuotus studentus ir kviečia juos prisijungti prie įvairių projektų. „Pavyzdžiui, virtualus turas po studentų miestelį, kurį demonstruojame ir mokslo festivalių, ir atvirų durų metu, yra sukurtas mūsų antrakursių“, – didžiuojasi jaunasis dėstytojas.
Pasak jo, išmokti programuoti galima tik bandant atlikti praktines užduotis.
KTU