„Geriausia vieta suderinti atostogas ir saviugdą yra kelionė į Rytus. Egzotiškajame Balyje pasijutome it namie“, – sako Vladas Linauskas, išeivijos lietuviams transliuojančio kanalo LRT „Lituanica“ laidų kūrėjas. V. Linausko ir jo sužadėtinės Irmos Mačiulytės kelionės į egzotiškąjį Balį įspūdžiai – jau šį šeštadienį laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“.
Pasak V. Linausko, į Balį verta vykti ne vien pramogauti, bet ir geriau pažinti savąją tapatybę bei susirasti vietinių draugų. Balietė Desak Sutari Dewi laidoje papasakos apie gražiosios Indonezijos salos kultūrą ir kuo, jos nuomone, baliečių tapatybė skiriasi nuo europietiško identiteto.
Indonezijoje gyvena 90 procentų musulmonų, o štai vienoje iš Indonezijos salų Balyje – net 90 procentų induistų. Viena iš svarbiausių švenčių Balyje yra Galungano šventė, per kurią kiekvienas namas papuošiamas gražiomis bambukinėmis dekoracijomis. Galungano šventė minima kas 210 dienų. Krikščionims viena iš svarbiausių švenčių yra Kalėdos, o baliečiams – Galungano festivalis, ypač paskutinė jo diena, vadinama Kuninganu. Šventės metu visi stengiasi pasipuošti kuo gražesniais kostiumais. Labai svarbi festivalio dalis – aukos šventykloje. Tai metas, kai visa šeima gali susiburti ir leisti laiką kartu.
Į Balį žmonės atvyksta ne tik dėl jo grožio, bet ir dėl kultūros. Ypač mėgstamas gražia gamta garsėjantis Ubudas, kurio apylinkėse svečiai semiasi dvasinio įkvėpimo. Būtent Ubude „Pasaulio lietuvių žinių“ kūrybinė grupė susipažino su šiame kaimelyje „Senetan“ viešbutį įkūrusiais Payangan karališkosios šeimos atstovais. Šie pakvietė ne tik kartu aplankyti jų valdomas ryžių, mandarinų ir kitų vaisių plantacijas, bet ir dalyvauti tikroje balietiškoje vestuvių ceremonijoje.
„Galbūt nuo europiečių skiriamės tuo, jog rodome svetingumą kiekvienam, atvykstančiam į mūsų salą, ir stengiamės tai daryti visada. Nes manome, kad, jei to nedarysime, žmonės negrįš į Balį. Jie būtent dėl to ir grįžta. Esame paslaugūs, draugiški. Tikime Dievą, tikime karmos dėsniu, stengiamės viską daryti kuo geriau. Mums labai svarbus ryšys su Dievu, su kitais žmonėmis bei gamta – augalais, gyvūnais. Mes itin saugome šį ryšį ir tikime, kad jį puoselėjant galima pasiekti gerovės visose gyvenimo srityse“, – teigia Desak Sutari Dewi.
Pasak Vlado Linausko, egzotiškajame Balyje galima iš naujo atrasti savo tapatybę. „Kai susitinka du vienas kito nepažįstantys žmonės, jie visada vienas kitam papasakoja, iš kur yra kilę. Savo naujiems draugams baliečiams papasakojome, jog esame iš Lietuvos. Žinoma, jie mūsų šalies niekada nebuvo girdėję. Tada supratome, kad turime dar vieną tapatybę – europietiškąją, kurią ir tokioje tolimoje šalyje kaip Indonezija atpažįsta bei vertina“, – sako V. Linauskas.
Vietinių Balio gyventojų prioritetai – menas, kultūra, paveldas. Kremacija, vestuvės, įvairūs ritualai bei ceremonijos – visa tai perduodama iš kartos į kartą. Baliečių bendruomenės labai vieningos, taikios, jų nariai padeda vienas kitam – ir vestuvių ceremoniją ar mirusiojo kremavimą organizuojant, ir bėdai ištikus ar džiaugsmui užplūdus. Dar vienas Balio salos išskirtinumas yra tas, kad joje itin daug šventyklų. Kiekviena šeima prie savo namų įsirengia po mažą šventyklėlę, joje kasdien atlieka aukojimo ritualus.
LRT