Auksė, Nerija, Raminta, Aistė ir Gabrielė – 9–12 metų Hamburgo lietuviškos mokyklėlės „Abėcėlė“ mokinės – tapo redakcijos (hamburgas.de) narėmis. Jos pasirinktam pašnekovui sugalvoja jas dominančius klausimus, o šis aiškiai ir kuo paprasčiau (dar geriau, jei ir nuoširdžiai) atsakinėja. Pirmasis jų pašnekovas – Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis. Beveik dvejus metus ambasadorius gyvena ir dirba Berlyne, kur įsikūrusi Lietuvos ambasada.
1. Kaip nusprendėte tapti ambasadoriumi? (Aistė, 11 m.)
Kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe prieš 24 metus, pradėjau dirbti mūsų valstybės diplomatu ir, aišku, svajojau tapti ambasadoriumi, vyriausiuoju Lietuvos atstovu užsienio valstybėje. Tapti ambasadoriumi yra didelė garbė. Į Vokietiją prieš pusantrų metų mane paskyrė Lietuvos Prezidentė. Kaip žinoma, ambasadorius dirba vienoje šalyje 4 metus, tada važiuoja į kitą šalį arba grįžta į Lietuvą.
2. Kuriose šalyse Jūs jau dirbote? Kuri jų labiausiai patiko? (Aistė, 11 m.)
Kaip diplomatas esu dirbęs Estijoje, Norvegijoje, Danijoje, o dabar dirbu Vokietijoje. Man visos šalys, kuriose dirbau, patiko. Visos jos skirtingos, žmonės gyvena skirtingai. Pavyzdžiui, Norvegijoje man didelį įspūdį paliko labai graži gamta, gražūs kalnai ir fiordai. Danijoje patiko atsipalaidavę, niekur neskubantys žmonės ir daug daug jūros. Danijoje nėra vietos, kuri būtų nuo jūros nutolusi daugiau kaip per 50 kilometrų. Estijoje man labai patiko senas, viduramžius menantis Talino senamiestis. Vokietija taip pat yra labai graži valstybė. Čia yra visko, ko širdis geidžia. Man didžiausią įspūdį daro maži Vokietijos miesteliai, kurie tokie gražūs, spalvingi, kaip iš pasakų. Man patinka, kad žmonės Vokietijoje yra labai įvairūs. Pavyzdžiui, Hamburge gyvena malonūs, bet santūrūs žmonės, o Bavarijoje žmonės labai linksmi, daug juokauja, kalba ne visiems suprantama bavarų kalba.
3. Ar Jūs mėgstate šį darbą? (Aistė, 11m.)
Aš labai mėgstu šį darbą, kurį dirbu jau beveik 23 metus. Nesigailiu tapęs diplomatu ir ambasadoriumi.
4. Ką Jūs, kaip ambasadorius, turite daryti? (Auksė, 11 m.)
Mano darbas labai įvairus: vadovauju ambasadai, be to, turiu daug kur dalyvauti, organizuoti renginius, skaitau paskaitas apie Lietuvą, noriu, kad daugiau vokiečių susidarytų gerą nuomonę apie mano tėvynę, kad mes daugiau tarpusavyje prekiautume, vienas kitą geriau pažintume, kad mūsų valstybės draugiškai bendrautų, kad nesipyktų.
5. Kiek žmonių dirba ambasadoje? Ką veikia jie? (Auksė, 11 m.)
Mūsų ambasadoje dirba 16 žmonių. Vieni darbuotojai, kuriuos mes vadiname konsulais, padeda Lietuvos žmonėms, patekusiems į bėdą ar nelaimę, organizuoja lietuviams ambasados patalpose Lietuvos Prezidento ir Parlamento rinkimus. Kiti darbuotojai dirba tam, kad Lietuva ir Vokietija daugiau prekiautų, dar kiti organizuoja lietuviškus kultūros renginius, įvairias parodas, koncertus. Keli mano ambasados darbuotojai rūpinasi tuo, kad tarp Lietuvos ir Vokietijos nekiltų jokių nesutarimų. Ambasadoje dirba ir gynybos atašė, kurio užduotis – rūpintis, kad mūsų valstybės viena kitą gintų, jei joms kiltų karo grėsmė.
6. Ar Jums tenka bendrauti ir su Vokietijos politikais? Gal teko bendrauti su Angela Merkel? (Auksė, 11 m.)
Su Vokietijos politikais man taip pat tenka daug bendrauti, tai neatsiejama mano darbo dalis. Su Vokietijos kanclere Angela Merkel man teko proga tik trumpai pabendrauti, nes ji yra itin užsiėmęs žmogus.
7. Koks miestas Jums labiausiai patinka Vokietijoje ir Lietuvoje. Kodėl? (Aistė, 11 m.)
Vokietijoje tiek gražių miestų, kad sunku net ir atsakyti. Man patinka Berlynas, kuriame gyvenu. Labai gražus ir mielas yra Miuncheno miestas. Hamburgas man taip pat patinka, nes čia daug vandens, gražių tiltų. Lietuvoje man, aišku, labiausiai patinka Vilnius, nes tai mano gimtasis miestas, jame yra tiek daug įdomių dalykų: tai mūsų tautos istorijos širdis, čia gražūs, senoviniai pastatai, daug parkų, gyvena įvairių tautų žmonės, vyksta daug gražių renginių suaugusiesiems ir vaikams.
8. Koks Jūsų pomėgis? (Gabrielė, 9 m.)
Aš labai mėgstu slidinėti, skaityti knygas, dirbti sodo darbus.
9. Kuo svajojote būti, kai buvote vaikas? (Gabrielė, 9 m.)
Kai buvau mažas, svajojau būti policininku, vėliau labai žavėjausi kosmonautais. Būdamas paauglys, norėjau tapti chemiku ir daryti eksperimentus su įvairiomis medžiagomis. Vėliau įstojau universitetą ir ketinau tapti ekonomikos dėstytoju, bet gyvenimas taip susiklostė, kad tapau diplomatu, ir dėl to visiškai nesigailiu.
10. Ar Jūs turite vaikų? Ką jie veikia? Ką jie sako dėl to, kad jiems tenka gyventi vis skirtingose šalyse? (Gabrielė, 9 m.)
Aš turiu du sūnus. Vienas jau yra studentas, gyvena atskirai ir studijuoja kompiuterių mokslus, jaunesnis sūnus lanko tarptautinę mokyklą anglų kalba. Mano vaikai pripratę, kad mums tenka daug keliauti, bet jie ne visada laimingi dėl to, nes dažnai susidraugauja su naujais draugais, praeina keleri metai ir su jais tenka skirtis. Tai nėra lengva mano vaikams.
Visą straipsnį rasite: http://www.hamburgas.de/2014/01/14/klausia-vaikai-o-atsakineja/
www.hamburgas.de
Sergio Bruno nuotrauka